Category: Straipsniai – 2011

  • NEGINAMA PRIEVARTOS AUKA – BAIMĖS IR GĖDOS ĮKAITĖ

    Marijampolė užgniaužusi kvapą laukia, kuo pasibaigs nepilnametės išprievartavimo byla – mat ją nesėkmingai tyrė vieno įtariamųjų tėvo, buvusio policininko, kolegos.

    Smulkutė mergaitė nuo nerimo ir patirto siaubo graužia nagus. Keturiolikmetė bijo tamsos ir žmonių, nors praėjo jau daugiau kaip metai, kai tamsų lapkričio mėnesį ją išprievartavo vyresni kaimynai.
    Vaivą (vardas pakeistas), grįžtančią iš mokyklos, išžagino už kilometro gyvenantys 19 metų Juozas Gustainis ir 17 metų Lukas Ramanauskas.

    Jie visi trys gyvena tame pačiame sodininkų bendrijos masyve prie Marijampolės.

    Nusikaltimą tyrė policijos tyrėja Aldona Vilkienė. Įtariamasis Lukas – to paties komisariato buvusio policininko, o dabar advokato padėjėju dirbančio Laimučio Ramanausko sūnus.

    Kitas įtariamasis – J.Gustainis šiuo metu kali Pravieniškėse už anksčiau padarytą nusikaltimą – Marijampolės vaikų globos namų auklėtinių tvirkinimą.

    Raminimai nepadėjo

    Kai atvykome į Marijampolę ir paprašėme „Caritas” socialinių darbuotojų surasti nukentėjusią paauglę, nesitikėjome išvysti tokio graudaus vaizdo. Bijanti pratarti žodį mergina virpėjo kaip epušės lapas. Socialinės darbuotojos ramino, vaišino arbata ir sausainiais, prašė dar sykį papasakoti, ką ji patyrė niūrų lapkritį, kai ėjo iš mokyklos namo.

    „Kodėl tu taip bijai? Tau visi nori padėti, o ne dar sykį nuskriausti”, – kalbinau Vaivą.

    „Aš jau nebetikiu. Policija gynė ne mane, o nusikaltėlius. Tik per pirmą apklausą tyrėja A.Vilkienė elgėsi nuoširdžiai ir mane užjautė. O paskui ėmė sakyti, jog aš pati esu kalta”, – vos girdimai kalbėjo nuskriaustoji.

    Prislėgtai paauglei teko keisti mokyklą, nes ją kamavo pažeminimas ir gėda. Pagal adaptuotą programą besimokanti mergaitė po visus metus besitęsiančio streso ėmė dar blogiau reikšti mintis. Vaiva negali susikaupti, nuolat verkia, bijo praeivių ir ypač – policininkų su uniformomis.

    Apsimetė draugais

    Mergaitė pernai lapkritį, kaip ir kasdien, ėjo namo iš mokyklos. Dalis penkių kilometrų kelio – per sodininkų bendriją. 
    „Pakeliui man paskambino Juozas. Jis bjauriai apkalbinėdavo mane mano draugei. Buvau labai supykusi ir nenorėjau su juo net sveikintis.

    Bet jis prašė palaukti, nes norįs pasiaiškinti. Aš ir patikėjau”, – pasakojo Vaiva. 
    Kai Vaiva priėjo sodo ribą, Juozas jos ten jau laukė.

    – Kas vyko toliau?

    – Jis sakė, kad mane pavaišins. Dažnai būnu alkana. Pamaniau, kad iš tikrųjų duos saldainių ar kokį sausainį.

    Pasikvietė į apleistą namelį, bet nieko neturėjo. Tada paskambino Lukui ir liepė atnešti bambalį alaus. Man nelabai patiko, kad jis ragino Luką paskubėti, sakė, reikia su manimi išsiaiškinti

    – Ar tu pažinojai Luką?

    – Buvau mačiusi kelis kartus. Jis buvo gražiai apsirengęs, turėjo pinigų.

    Žinojau, kad jo tėvas anksčiau dirbo policininku.
    Lukas atnešė bambalį, bet ten buvo ne alus – kažkoks kitas skystis. Priminė girą. Etiketė nuo butelio buvo nuplėšta. Dalį skysčio iš dviejų litrų talpos plastikinio butelio vaikinai perpylė į puslitrinį stiklainį ir liepė gerti. Jie patys gurkštelėjo iš butelio tik po kelis gurkšnius.

    – Ar tu gėrei?

    – Gėriau, nes maniau, kad gira. Buvau alkana. Iš karto pajutau, kad kažkas negerai. Protas veikė, bet ėmiau svirduliuoti. Kaip stovėjau, taip ir griuvau aukštielninka ant stalo.

    Viską mačiau, bet rėkti ir pajudinti rankų ar kojų buvo neįmanoma.

    Išprievartautą paliko vieną

    Vaiva matė, kaip vyresnysis Juozas numauna jai treningines kelnes. Jis liepė Lukui griūti ant mergaitės. 
    „Juozas dar riktelėjo Lukui: „Tvarkyk ją greitai, kad vaikų nepadarytum!” – prisiminė Vaiva.

    Lapkritį temsta greitai, ir netrukus apleistas negyvenamas sodo namelis paskendo tamsoje. Mergaitė buvo prievartaujama antrajame jo aukšte. 
    „Lukas išdūmė lauk, o tada mane puolė Juozas. Apsivėmiau, prasidėjo traukuliai ir pajutau, kad netenku sąmonės”, – pasakojo nepilnametė.

    „Kas tau buvo baisiausia?” – paklausiau Vaivos.

    „Kad manęs nepaliktų vienos toje tamsoje. Jaučiausi taip blogai, kad atrodė, jog palikta mirsiu. Kelnės buvo šlapios, siaubingai šalta, o paskui nugrimzdau į tamsą”, – kalbėjo mergaitė.

    Kai Vaiva atgavo sąmonę, buvo vakaras. Ji apsigrabaliojo ir rado mobilųjį telefoną. Paskambino motinai. Ši iškvietė policiją ir su Vaivos broliu bei seserimi pradėjo ieškoti nukentėjusiosios.

    „Bandžiau papasakoti, kaip mane rasti. Kalbėti buvo labai sunku. Po kokio pusvalandžio atėjo Juozas. Supratau, kad jis sužinojo apie mano mamos skambutį į policiją iš Luko. O Lukui, aišku, pasakė jo tėvo draugai, su kuriais kartu dirbo policijos komisariate. Juozas labai skubėjo nukelti mane nuo antrojo aukšto, nes aš nepaėjau. Tempte tempė mane kuo toliau nuo to namelio. Kadangi vienas nepajėgė, dar pasikvietė padėti tokį Paulių Skliautį iš vaikų globos namų”, – pasakojo Vaiva.

    Po pusmečio bylą nutraukė

    Didžiausias smūgis nukentėjusios mergaitės šeimą ištiko sužinojus, kad po pusmečio bylos tyrimas buvo nutrauktas. Prokurorė Ona Dirsienė netgi nepavedė atlikti nepilnametei neįgaliai mergaitei psichiatrijos ekspertizės.

    Marijampolės vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Nijolė Popierienė aiškino tyrimą atliekantiems pareigūnams, jog mergaitė buvo turėjusi lytinių santykių, todėl esą šis išprievartavimas – tik šiaip įvykis, o ne nusikaltimas.

    „Po apklausų aš drebėdavau ir negalėdavau užmigti. Jie suniokojo mano gyvenimą”, – prislėgta kalbėjo Vaiva.

    Pareigūnai surado paaiškinimų

    Policijos komisariato darbuotoja A.Vilkienė save apibūdino kaip patyrusią ir sąžiningą tyrėją: „Po nusikaltimo iškart buvo kreiptasi į teismą, nes išžaginimo auka – nepilnametė.”

    Prokurorė O.Dirsienė „Lietuvos rytui” teigė, kad byla buvo perduota kitai prokurorei ne dėl šališko ir neobjektyvaus tyrimo: „Duodama parodymus, mergaitė labai painiojosi. Kai atsirado naujų įrodymų, byla buvo atnaujinta ir ją tęsė prokurorė Birutė Čekauskienė.”

    Tėvas vaikščiojo į namus

    Tuo tarpu pas mergaitės tėvus ėmė lankytis įtariamojo Luko tėvas Ramutis.

    „Buvo prigalvota, kad aš reikalavau iš jų pinigų. Aš negalėjau to daryti, nes jų bijojau. Man buvo baisu net pagalvoti, kad aš vėl sutiksiu tą Juozą su Luku. Eidavau namo iš mokyklos ir krūpčiodavau sodo take pamačiusi bet kokį vyrą. Iki šiol drebu, kas bus, jeigu jų nenuteis. Lukas gyvena koks kilometras nuo mano namų”, – kalbėjo nukentėjusioji „Lietuvos rytui”.

    Paklaustas, kokių įrodymų gali pateikti, kad mergaitė prašė pinigų, įtariamojo Luko tėvas L.Ramanauskas sakė turįs telefono pokalbių išklotines, bet jų nepateikė, nors tyrimas jau pasibaigęs.

    Aiškindamas apie išklotines jis ėmė painiotis ir sakyti, esą nukentėjusioji galėjo pinigų prašyti kitu telefonu.

    Ginasi įtakos aukai nedaręs

    – Ar jūs darėte spaudimą išprievartautai nepilnametei ir jos motinai, kad mergaitė pakeistų parodymus jūsų sūnaus naudai? – „Lietuvos ryto” žurnalistė paklausė A.Banzaičio advokatų kontoros advokato padėjėjo, buvusio Marijampolės policijos komisariato darbuotojo L.Ramanausko.

    – Ar jūs įsitikinusi, kad taip buvo? Mano sūnus neturėjo lytinių santykių su psichikos problemų turinčia paaugle.

    – Teigiama, jog kai atėjote į namus pas nukentėjusios mergaitės motiną iškart po nusikaltimo, jūs ištarėte: „Mano sūnus dar per jaunas sėsti į kalėjimą. Tegul tavo duktė pakeičia parodymus.”
    Kai parodymų mergaitė nepakeitė, jūs atėjote į nukentėjusiosios namus antrą kartą ir išžagintai mergaitei pasakėte: „Tave sąžinė užgrauš dėl sugadinto mano sūnaus gyvenimo.”
    Ar tai negalima vertinti kaip suinteresuoto tėvo ir teisininko psichologinio spaudimo aukai?

    – Aš to joms nesakiau.

    – Tad kodėl ėjote į nukentėjusiosios namus net du kartus?

    – Pirmą kartą ėjau aiškintis situacijos. Antrą kartą nunešiau užmirštus jų dokumentus – pasą ir kortelę.

    – Ko jūsų sūnus ėjo į sodo namelį, kuriame keturiolikmetė buvo išprievartauta?

    – Jis ėjo gerti alaus. Mergaitė pati jį kvietė.

    – Mergaitė ar nusikaltimo bendrininkas J.Gustainis?

    – J.Gustainis – irgi. Jis – Marijampolėje pagarsėjęs ištvirkėlis, vaikų tvirkintojas.

    – Ar jūs leidžiate savo padoriam septyniolikmečiam sūnui draugauti su ištvirkėliu ir kartu girdyti nepilnametę?

    – Negi vaikui uždrausi gerti alų? Daug kartų sakiau, kad neitų, bet pabandyk suvaldyti. Jeigu pati turite vaikų, turėtumėte suprasti.

    Visa sistema dirba prieš auką

    Kristina Mišinienė
    „Caritas” projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” koordinatorė

    „Vaikų teisių konvencijos privalu laikytis Briuselyje arba Paryžiuje. Bet Marijampolėje – kur tau?! Protiškai neįgalią keturiolikmetę išprievartavo dviese – jau teistas už pedofiliją jaunuolis ir buvusio policijos pareigūno sūnus.

    Ikiteisminio tyrimo pareigūnė ir Marijampolės vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja vienu balsu tvirtino, kad jokio nusikaltimo prievartautojai nepadarė: tiesiog „taip išėjo”.

    Nepilnamečio vaiko interesus privalančios ginti pareigūnės prikūrė visokiausių versijų: mergaitė su vienu iš prievartautojų draugavo, o su kitu santykiavo norėdama jį vėliau šantažuoti.

    Kai apie šį įvykį sužinojo „Caritas” tarnyba, kreipėmės į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį.

    Prokuroras aptiko daug atlikto tyrimo pažeidimų ir jis buvo atnaujintas. Tačiau netrukus vėl ėmė strigti, nes jį atlieka vieno iš įtariamųjų tėvo kolegos.

    Šokiruoja tai, kad faktiškai visa sistema dirba prieš auką. Labiausiai gąsdina Marijampolės vaikų teisių apsaugos tarnybos pozicija: „Mes žinome, kad ji jau seniai praradusi nekaltybę, – kas čia tokią prievartaus.” Tad kieno interesams šioje tragiškoje paauglės istorijoje atstovaujama? Ne tik nesuteikiama profesionali pagalba nukentėjusiai nepilnametei, bet ir jos psichika dar labiau žalojama tų, kurių pareiga yra padėti.”

    Marijampolėje būta tyrimo pažeidimų

    Kęstutis Betingis
    Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras

    „Išžaginimo bylose duomenų rinkimas ir vertinimas yra itin sudėtingas dalykas. Tyrėjų praktika ir specializacija nėra vienoda, taip pat – ir patirtis. Labiau patyręs tyrėjas tuos pačius faktus traktuoja vienaip, turintis menkesnės patirties – kitaip. Kai tiriant nusikaltimą įsijungia dar ir vadinamasis vietinis sindromas, prokuratūra skiria išskirtinį dėmesį tokioms byloms.

    Atliekant pirminio tyrimo veiksmus dėl nepilnametės išprievartavimo Marijampolėje būta pažeidimų. Situacija kėlė daug abejonių. Duomenys rodė, kad įvykio aplinkybės nebuvo ištirtos tinkamai. Kai tai paaiškėjo, buvo papildomai gilinamasi į nusikaltimo aplinkybes. Marijampolės vyriausiojo prokuroro buvo paprašyta ypač skirti dėmesį šiam tyrimui. Tai ir buvo padaryta.”

    Teisėjo nutartis pribloškė policiją ir prokuratūrą

    * Tai, kad teisėsauga būna nemotyvuotai atlaidi prievartautojams, rodo ir Trakų rajono apylinkės teisėjo R.Prašmunto sprendimas.

    * Šis teisėjas paleido į laisvę Trakų rajono Lentvario gyventoją E.Surovičių, kuris kartu su dviem bendrais kaltinamas brutaliu nepilnametės išžaginimu ir lytiniu prievartavimu.

    * Tokia teismo nutartis pribloškė policijos pareigūnus ir prokurorus.

    * Po R.Prašmunto sprendimo sunkiais nusikaltimais kaltinamas 21 metų vyras iš karto buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Prokurorai net neturėjo galimybės teisėjo nutartį apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

    * Septyniolikmetės išžaginimo ir lytinio prievartavimo byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Trakų rajono apylinkės prokuroras D.Maleckas pareiškė, kad prokuratūra dės visas pastangas, kad netikėtai E.Surovičiui pakeista kardomoji priemonė būtų pakeista.

    * Ši teismo nutartis jau apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

    * Prokuroro teigimu, po nusikaltimo E.Surovičius slapstėsi nuo pareigūnų – buvo paskelbta oficiali jo paieška.

    * Trakų policijos operatyvininkams įtariamąjį pavyko surasti tik beveik po mėnesio, bet ir tada jis nenorėjo paklusti – ėmė bėgti nuo policininkų. Jiems E.Surovičių teko vytis net porą kilometrų.

    * Pasak D.Malecko, nuo teisingumo pasislėpė ir E.Surovičiaus bendras – išžaginimu ir prievartavimu įtariamas Markas Stasiulevičius. Jo byla išskirta į atskirą ir bus atnaujinta, kai įtariamasis bus surastas.

    * Kartu su E.Surovičiumi teisiamas ir policijai gerai žinomas lentvariškis A.Jakonis, anksčiau ne kartą teistas (taip pat ir dėl išžaginimo bei kitų sunkių nusikaltimų). Jis kol kas yra suimtas.

    * Baudžiamoji byla iškelta ir kaltinamųjų bičiuliui S.Kostevičiui – jis kaltinamas bandęs paveikti nukentėjusiąją.

    * Tuo tarpu netikėtai E.Surovičių nusprendęs paleisti Trakų teisėjas R.Prašmuntas teigė nematęs pagrindo toliau kaltinamąjį laikyti už grotų ir nemanąs, kad laisvėje jis galės paveikti ar daryti įtaką nukentėjusiajai bei liudytojams.

    * „E.Surovičiui gresia griežta bausmė, bet jam paskirtas trijų mėnesių namų areštas – jis visą parą turi būti namie, policija tai kontroliuoja, nemanau, kad jis kur nors slėpsis”, – aiškino Trakų teisėjas.

    * Bylos duomenimis, iš septyniolikmetės buvo pasityčiota sausio 11-ąją. Iš vieno draugo gimtadienio į namus pėsčiomis einanti mergina buvo užpulta Ežero gatvėje.

    * M.Stasiulevičius merginai ranka uždengė akis, o E.Surovičius sugriebė už kojų ir ją įkėlė į A.Jakonio vairuojamą automobilį. Vyrai merginą nusivežė į A.Jakonio namus ir čia ją prievarta girdė degtine, o paskui, sugriebę už drabužių, nutempė į miegamąjį ir keletą kartų visaip prievartavo bei žagino.

    * Nepilnametę vyrai paleido tik po devynių valandų. Ji iš karto kreipėsi į policijos pareigūnus.

    * Teismo medicinos ekspertai patvirtino, kad mergina buvo ne tik prievartaujama, žaginama, bet ir sumušta. („Delfi”, LR)



    Audronė Urbonaitė

    Publikuota 2011 m. gruodžio 17 d. www.lrytas.lt

  • PROKURORAI TELKĖSI AKTYVESNIAM BENDRADARBIAVIMUI DĖL NUSIKALTIMŲ PREKYBA ŽMONĖMIS

    Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai susitiko su Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Lietuvos „Caritas“ atstovais bendrai diskusijai tema „Ar saugu gyventi Lietuvoje? Prekybos žmonėmis problematika Vilniaus regione. Tarpžinybinio bendradarbiavimo iššūkiai“.
    „Ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis yra labai sunkiai išaiškinami, tačiau didžiausia problema ta, kad vis dar ne daug moterų drįsta kreiptis į teisėsaugos pareigūnus. Šiais metais užregistruoti tik 9 tokie nusikaltimai, į teismą pavyko perduoti tik 3 baudžiamąsias bylas“, – pabrėžia Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.
    Organizuojant ir atliekant ikiteisminius tyrimus dėl prekybos žmonėmis svarbiausias veiksnys yra partnerystės principais, grindžiamas teisėsaugos bendradarbiavimu su kompetentingomis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Tik bendrų pastangų dėka galima kovoti su šiais latentiškais nusikaltimais, kurie, kaip ir prekyba narkotikais bei ginklais, nusikalstamam pasauliui atneša milžiniškus pelnus,  nurodė Vilniaus apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Vladimiras Sergejevas.
    „Prekyba žmonėmis yra skaudi Lietuvos problema, ji pasireiškia mūsų piliečių išnaudojimu darbui vergiškomis sąlygomis, įtraukimu į nusikalstamas veiklas, moterų ir vaikų pardavimu į viešnamius“, – vardino Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė, kasmet padedanti beveik šimtui moterų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis ir prostitucijos.
    Lietuvos „Caritas“  teikia psichosocialines konsultacijas, saugų prieglobstį, padeda įgyti darbinių įgūdžių ir teikia teisinę pagalbą. Pastarąją gauna bendradarbiaujančios su teisėsauga moterys.
    Diskusijoje taip pat dalyvavo Generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus savivaldybės, Policijos departamento, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai.
     
    Publikuota 2011 m. gruodžio 14 d. www.lrytas.lt
     

  • SEKSO VERGIJA PRIPAŽĮSTAMA TIK UŽ LIETUVOS SIENŲ

    Iš Lietuvos kasmet išvežamos per 1200 moterų ir merginų tampa prekybos žmonėmis aukomis. Už tokius nusikaltimus per metus nuteisiama vos keliolika asmenų, mat prekybą žmonėmis mato tik policija ir prokurorai, o teismai šiose bylose teįžvelgia paprastą prostituciją.
    Skaičiai smarkiai skiriasi
    Lietuvos „Caritas“ kasmet suteikia pagalbą maždaug 100 prekybos žmonėmis aukų.
    Vilniaus apygardos prokuratūroje pernai užregistruota tik 15 pranešimų apie galimą prekybą žmonėmis, pradėti 7 tyrimai, 3 iš jų dėl vaikų pardavimo. 7 bylos pasiekė teismą, jose – 20 įtariamųjų ir 22 nukentėję asmenys.
    2009 m. pradėta 12 ikiteisminių tyrimų, 2 iš jų dėl vaikų pardavimo. Teismuose išnagrinėtos 6 bylos, kuriose buvo 20 nukentėjusiųjų. Iš 14 įtariamųjų 12 nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, 2 realios bausmės išvengė.
    ES normos švelnios nusikaltėliams
    Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroro Vladimiro Sergejevo, galiojant ankstesniam Baudžiamojo kodekso straipsniui dėl prekybos žmonėmis buvo atliekama gerokai daugiau tyrimų, daugiau asmenų patraukiama baudžiamojon atsakomybėn.
    „Senoji kodekso norma neatitiko ES ministrų tarybos reikalavimų, buvo labiau diskriminacinė, bet, mano galva, ji buvo teisingesnė, – mano prokuroras. – Dabar, kai Lietuvoje merginos iš Baltarusijos įtraukiamos į prostituciją, taikomas vienas straipsnis, pagal kurį numatomas iki 2 ar 3 metų laisvės atėmimas, o prekyba žmonėmis, kai gresia iki 10 metų nelaisvės, kvalifikuojama, kai merginos vežamos kažkur į užsienį“.
    Be to, pasak V.Sergejevo, kai nusikaltėliai sulaikomi tik ruošdamiesi išvežti, t.y. esant pasikėsinimo stadijai, teismai realios laisvės atėmimo bausmės paprastai neskiria, ypač jei prekiautojas pagaunamas pirmą kartą ar labai gailisi.
    Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Tomo Puškoriaus teigimu, prekybos žmonėmis bylų tyrimą apsunkina tai, kad įrodymų paprastai reikia ieškoti užsienyje.
    „Mes veikiame pagal teisinės pagalbos prašymo principus, ir ne visos valstybės supranta, kad prašomus veiksmus reikia atlikti kuo greičiau, dažnai atliekamas tik formalus tyrimas“, – apgailestavo tyrėjas, remdamasis vienu naujausių bendradarbiavimo su Olandijos pareigūnais pavyzdžių. Šioje šalyje prostitucija legali.
    Auka – tarp girnų
    Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė atskleidė, kad nukentėjusios moterys labai dažnai vengia skųsti savo skriaudėjus teisėsaugai.
    „Auka stoja prieš nusikaltėlius su jų brangiai mokamais advokatais visiškai viena, nes neturi už ką samdytis advokato, o valstybės paskirtasis dažniausiai tik atsėdi savo laiką. Aukos parodymais tokiose bylose paremtas visas procesas, ji patiria didžiulį spaudimą, bijo dėl savo ir artimųjų gyvybės ar sveikatos, o ikiteisminiai tyrimai užtrunka ir metus, ir daugiau“, – apgailestauja K.Mišinienė.
    Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius taip pat sutinka, kad Baudžiamojo proceso kodeksas šiuo atveju sukurtas ne aukai apginti, o įtariamojo ar kaltinamojo teisėms užtikrinti, kad jos nebūtų pažeidžiamos.
    „Kitas gal sakys, kad kodeksas idealus, bet, mano galva, taip nėra. Menu laikus, kai bardavome prokurorus ir policijos pareigūnus, jei byla užtrukdavo 6-8 mėnesius, o dabar metus užtrukęs ikiteisminis tyrimas – tik kito proceso preliudija. Nes advokatai kiekvieną prokuroro veiksmą gali apskųsti 3 kartus, kai kuriuos veiksmus – net po 4 kartus, o kiekvienas apskundimas užvilkina procesą, ir taip galima tempti mėnesių mėnesius“, – pripažįsta R.Jancevičius.
    Susirūpino ir ministerija
    Vidaus reikalų ministerija (VRM) tik šią vasarą pagaliau rimtai susirūpino prekyba žmonėmis. Vyriausybei perduotos svarstyti teisės aktų pataisos, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už pačias įvairiausias išnaudojimo formas.
    Pasak VRM Viešojo saugumo politikos departamento Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus patarėjos Redos Sirgedienės, kad nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis nevengtų kreiptis į teisėsaugą, siūloma spręsti jų nebaudžiamumo klausimą, jei jie prekeivių buvo verčiami daryti nusikaltimus.
    „Nebaudžiamumo nuostata numatyta ir tiems, kurie naudojosi parduoto žmogaus paslaugomis arba darbu, bet pranešė apie tai teisėsaugai ir bendradarbiavo išaiškinat nusikaltimą. Atsakomybėn sunkinančiomis aplinkybėmis turi būti traukiamas asmuo, kuris nusikaltime dalyvavo naudodamasis savo valstybės tarnybos ar viešojo administravimo funkcijomis“, – vardijo R.Sirgedienė.
    Taip pat VRM atstovė žadėjo svarstyti, kaip prekybos žmonėmis aukoms suteikti kvalifikuotą nemokamą advokato pagalbą teisme.
    Alia Zinkuvienė
    Publikuota 2011 m. gruodžio 14 val.

  • PROKURORAI: KASMET IŠ LIETUVOS IŠVEŽAMA PER 1200 PREKYBOS ŽMONĖMIS AUKŲ

    Iš Lietuvos kasmet išvežama per 1 200 moterų, kurios tampa prekybos žmonėmis aukomis, teigia Vilniaus apygardos prokuratūra.
    „Dažniausiai moterys iš Lietuvos išvežamos dėl seksualinių paslaugų, apie vyrus iš esmės tokios informacijos neteko matyti. Pakankamai didelis skaičius Baltijos šalyse, nes skaičiuojama, kad kasmet iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos išvežama per 3 tūkst. moterų, iš jų daugiau nei 1 200 iš Lietuvos“, – antradienį „Carito“ surengtoje diskusijoje sakė Vilniaus apygardos prokuroras Vladimiras Sergejevas.
    Anot jo, ne mažiau kaip 180 tūkst. prekybos žmonėmis aukomis tapusių moterų kasmet atvyksta į Europos Sąjungos šalis, iš jų nemažas procentas iš Lietuvos. Taip pat tūkstančiai moterų iš Rytų Europos išvežamos į Izraelį.
    Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius pripažino, kad lietuvės Vakarų Europoje yra „pakankamai intensyviai išnaudojamos“.
    Pasak prokurorų, Lietuvos teismai kai kuriuos su prekyba žmonėmis susijusius asmenis baudžia „pakankamai švelniomis bausmėmis“, dalis jų išvengia laisvės atėmimo.
    „Netenkina baudžiamųjų bylų skaičius, to nedidelio tiriamų bylų skaičiaus tempai, greitis ir bausmės, kurios skiriamos mūsų teismų“, – sakė R.Jancevičius.
    Prokurorai savo ruožtu pasidžiaugė, kad Lietuvoje kol kas nėra organų pirkimo bylų, tačiau atkreipė dėmesį, kad pasitaiko pavienių atvejų, kai organų transplantacijai užsienyje ketinama išnaudoti surogatinių motinų Lietuvoje pagimdytus vaikus. Prokurorams esą trūksta teisinių priemonių su tuo kovoti ir siekti baudžiamosios atsakomybės.
    „Turime pasakyti, kad jei gimdo surogatinė motina ir išsiveža tėvas transplantuoti organus, tada yra baudžiamoji atsakomybė“, – kalbėjo R.Jancevičius.
    Anot jo, prokuratūra susidūrė su situacija, kai nieko negalėjo padaryti įtardama, kad lietuvės surogatinės motinos Lietuvoje pagimdyta mergaitė išvežta į Australiją, kaip įtariama, organų prekybai. „Mergaitė, kuri gimė Lietuvoje, išvežta į Australiją aplinkiniais keliais. Australai mus pasiuntė labai toli ir pasakė: „Čia ne jūsų reikalas, nesikiškite“, – kalbėjo jis.
    Publikuota 2011 m. gruodžio 13 d. www.15min.lt

  • NEBŪKITE ABEJINGI: PREKYBOS ŽMONĖMIS MASTAI DIDĖJA!

    Lapkričio 29 d. Kalvarijos gimnazijoje lankėsi Lietuvos Caritas projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ socialinės darbuotojos V. Maršalkienė ir E. Vaickelionienė. Jos pristatė projekto veiklą bei teikiamą pagalbą moterims, kurios buvo išnaudojamos kaip prostitutės Lietuvoje ar nukentėjo nuo prekybos žmonėmis užsienio valstybėse. Vilkaviškio vyskupijos Caritas apskrityje nukentėjusiems pagalba teikiama jau 6 metus.

    Dažniausiai į prekybos žmonėmis pinkles patenka merginos. Augant prekybos žmonėmis mastams, požiūris į šį reiškinį pasaulyje keičiasi. Vis daugiau valstybių susirūpina aukų apsauga. Tačiau nereikia pamiršti ir to fakto, kad tik nedideliam skaičiui moterų pasiseka ištrūkti iš prekeivių, sąvadautojų. Tos, kurioms tai padaryti pavyksta, susiduria su begale kitų problemų – šių moterų laukia sunki reintegracija į visuomenę, ilgalaikės socialinės ir psichologinės problemos. Būtent todėl labai svarbu suprasti tikrąsias šio tarptautinio reiškinio priežastis, siekiant užkirsti kelią prekybai moterimis, ir kurti sėkmingas prevencijos bei pagalbos nukentėjusioms moterimis programas. 

    Viena iš būtinų ir efektyviausių prekybos žmonėmis prevencijos priemonių – informavimas, todėl susitikime gimnazijoje buvo surengta prevencinė paskaita tema „Kaip netapti prekybos žmonėmis auka“. Paskaitos metu mokiniams buvo demonstruojama vaizdinė medžiaga – epizodai tikrų istorijų, kurias pasakoja pačios nukentėjusiosios, suteikta informacija apie šiuo metu vis didėjančius prekybos žmonėmis mastus ir vis jaunėjantį parduodamų merginų amžių, aptarti pagrindiniai būdai, kuriais jauni žmonės įtraukiami į prekybos žmonėmis industriją, kaip atpažinti prekeivių žmonėmis tinklus ir nuo jų apsisaugoti, kokių atsargumo priemonių imtis vykstant dirbti į užsienį ar ieškant darbo Lietuvoje, kokią pagalbą ir kur gali gauti atsidūrę prekybos žmonėmis spąstuose.

    „Carito“ darbuotojos ragina nelikti abejingiems ir pastebėjus ar sužinojus apie neaiškius pasiūlymus, verbavimo atvejus ar žmones, kuriuos jau ištikusi ši nelaimė, kreiptis į organizaciją: Marijampolė, Vytauto g. 25, tel. 8 6 31 53173, el.p.marijampole@anti-trafficking.lt; www.anti-trafficking.lt



    Publikuota 2011 m. gruodžio 9 d. laikraštyje „Kalvarijos kraštas“ Nr. 49(142)

  • IŠ VIEŠNAMIO IŠTRŪKUSI DVIDEŠIMTMETĖ ATSITIESĖ SUNKIAI

    Iš Vokietijos viešnamio ištrūkusi kaunietė atsitiesė sunkiai. Bet jai pavyko. „Carito“ darbuotojos, padėjusios merginai kapanotis iš paties dugno, šypsosi matydamos į gyvenimą besikabinančią jauną moterį su maža dukrele.
    Laiminga pabaiga
    „Ruošiamės vežti į turgų pačių užaugintas petražoles ir krapus“, – šis prostitucijos vergovę išgyvenusios merginos ištartas sakinys nudžiugino ir sujaudino Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ Kauno regiono koordinatores. Prieš trejus metus niekuo pasaulyje jau nebetikinti, įsibaiminusi, nepasitikinti savimi 20-metė pabėgo iš vieno Vokietijos viešnamio ir parvažiavo į Lietuvą. Tačiau grįžti į normalų gyvenimą jai buvo labai nelengva.
    Laimė, kad murzina, nubalnotomis kojomis, neskalbtais drabužiais, bet visada pasidažiusi mergina neatstūmė „Carito“ projekto koordinatorių pagalbos. Pabučiavusi dar 3-ejų neturinčią dukrelę į kaktą, dabar jau jauna mama ryžosi papasakoti apie savo išgyvenimus.
    Mylimasis paspendė spąstus
    Akvilei (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dar nebuvo 17-kos, kai susipažino su Robertu. Jam buvo apie 40. „Įsimylėjau. Nerūpėjo nei mokslai, nei kas kita“, – skaudžiai šyptelėjo Akvilė.
    Visi aplinkiniai kartojo merginai, kad Robertas nėra geras žmogus. Bet pastabų apie mylimąjį Akvilė negirdėjo. Galiausiai Robertas pasiūlė merginai vykti užsidirbti į Vokietiją. Abu išvažiavo.
    Robertas įsidarbino statybose, Akvilė – bare. „Ten buvo rusų baras. Nesupratau kalbos, bet šeimininkė gestais parodydavo, ką turiu daryti“, – pradžią prisiminė Akvilė. Darbas truko tik savaitę. Paaiškėjo, kad baro šeimininkai negali jos pasilikti, nes ji nelegalė.
    Darbu atvykėliams rūpinęsis vyras pareiškė, kad Akvilei rado kitą darbą, tik kitame mieste, todėl su Robertu mergina gyventi nebegalės. Tada Akvilė dar nežinojo, kad jos mylimasis Robertas prisidėjo prie jos kelio vergijon. Ji buvo išvežta į kitą Vokietijos miestą.
    Ašaros ir maldavimai nepadėjo
    „Kai tame bare pamačiau pusnuoges merginas, supratau, kad papuoliau į bėdą“, – pritilo Akvilė.
    Viešnamyje buvo daug merginų. Tačiau nė vienos lietuvės. Akvilė nemokėjo jokios užsienio kalbos, bet visa savo povyza mėgino parodyti, kad nesutinka dirbti tokio darbo. Viešnamio šeimininkas vokietis ir jo žmona rusė dėl Akvilės pasiskundė merginą atvežusiam Tomui.
    „Aš nežinau, ką jie kalbėdavo, bet Tomas nuolat kartojo, kad nusiraminčiau. Aš negalėjau nusiraminti“, – pasakojo Akvilė.
    „Tie vyrai matė, kad aš drebu, kad nenoriu to daryti, bet jie nekreipė dėmesio“, – skausmingai ištarė ji.
    „Ir verkiau, ir prašiau, ir galą pasidaryti norėjau. Niekas nepadėjo“, – kalbėjo mintimis į praeitį sugrįžusi Akvilė.
    Tapo viešnamio kaline
    Tik vėliau Akvilė suprato, kad viešnamio šeimininkai už ją sumokėjo ir ji turi uždirbti jiems tuos pinigus. Jai atrodė, kad laikas sustojo. Dienų dienas Akvilė leido viešnamyje
    Ji net neįsivaizduoja, už kiek buvo parduota ir kiek ji uždirbo. Šeimininkai su ją pardavusiu Tomu kalbėdavo rusiškai arba vokiškai. Akvilė nesuprato. „Kitos merginos ten buvo savo noru. Jos pirkdavosi įvairių dalykų, valgė, ką norėjo“, – Akvilė tikina taip ir nesusiradusi nė vienos draugės, su kuria galėtų pasišnekėti.
    Kelionė namo į Lietuvą
    Kai viešnamyje pasirodė Akvilės draugas lietuvis Robertas, jie nekalbėjo apie tai, kodėl jis sutiko ją parduoti. Merginą užplūdo džiaugsmas, kai Robertas sutiko padėti jai pabėgti. „Apskaičiavau, kad tų pinigų, kuriuos turiu, pakaktų sumokėti kelionei autobusiuku į Lietuvą“, – pasakojo Akvilė. Lietuviai taksi ir lėkė kuo toliau nuo vokiečių viešnamio.
    Tačiau Lietuva Akvilės nepasitiko svetingai. Ji – našlaitė. Tėvą palaidojo būdama devynerių, po penkerių rado sušalusią mamą. Merginos tėvai smarkiai gėrė.
    Mergaite ėmė rūpintis močiutė, tačiau dėl aklos meilės Robertui Akvilė pati užtrenkė duris į senolės namus. Mergina nenujautė, kad močiutė širdyje jai seniai atleido. Akvilė nedrįso pasibelsti į močiutės duris.
    Tyrimas buvo nutrauktas
    Bėgliai Lietuvoje apsigyveno pas Roberto seserį. Netrukus Robertas už kitas nusikalstamas veikas pateko teisėsaugos akiratin. Neturėdama kur dėtis Akvilė liko vergauti Roberto seseriai. Neaišku, kiek dar toks gyvenimas būtų tęsęsis, bet mergina sužinojo, kad jos ieško jau kartą ją pardavęs Tomas.
    Akvilė suprato vėl turinti bėgti. Taip prasidėjo jos gyvenimas gatvėje, o guoliu tapo kalno šlaitas. Daugiau nebuvo kur grimzti. Policija. Paskui – kelionė į „Carito“ rankas ir mažais žingsneliais prasidėjęs kopimas į gyvenimo kalną.
    Akvilė papasakojo savo pardavimo istoriją pareigūnams. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis baigėsi be rezultatų. Pareigūnai konstatavo, kad Akvilės parodymai nenuoseklūs, trūksta įrodymų. Priimtas sprendimas tyrimą nutraukti.
    Programa atstumtajai
    Toli gražu ne iš karto Akvilė prisileido programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatores. Po trejų su puse metų galima džiaugtis – Akvilė mokosi, šiuo metu atlieka praktiką, augina dukrelę. Ir pagaliau gyvena pas močiutę.
    „Vasarą pilna darbų. Vos spėju. Daržai, šiltnamis, visi buities darbai“, – vardijo Akvilė, pasisodinusi ant kelių dukrytę. Koordinatorė Jolita Juškevičienė patvirtino, kad dabar su Akvile susitinka pasikalbėti tik apie tai, kaip jai sekasi.
    Abi juokiasi, kad pradžia buvo titaniška – psichologų konsultacijos, kelionės pas gydytojus, į policiją. „Carito“ darbuotojos lydėdavo Akvilę net į dušą. Po to merginą perrengdavo švariais drabužiais. Ji buvo visiškai palūžusi.
    „Viena nebūčiau išsikapsčiusi“, – purto galvą jauna karčią gyvenimo mokyklą perėjusi 24-erių mergina.
    Jolita Juškevičienė
    Projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“
    Kauno regiono koordinatorė

    Statistiškai prekybos žmonėmis mastas nesikeičia jau kelerius metus, tačiau oficiali statristika neatspindi realybės. Kinta prekybos žmonėmis formos. Suteneriai nusitaikę į labiausiai pažeidžiamą socialinį sluoksnį – į merginas su psichologinėmis, psichikos problemomis, į tas, kurios mažai kam rūpi. Gyvenimo į kampą įspeista moteris neretai pati pasirenka tokį kelią.
    Kol valstybė neužtikrins socialinės saugos moterims ir efektyvaus baudžiamojo persekiojimo jų išnaudotojams, kol vyrai nesupras, kad pirkdami moterį skatina prostituciją – išnaudojimo ir smurto prieš moterį formą, tol niekas nesikeis.
    Primename, kad nukentėjusios merginos drąsiai gali kreiptis pagalbos. Lietuvos „Caritas“, Papilio g. 5, Kaunas, tel. (8 37) 323 300 caritas@anti-trafficking.lt www.anti-trafficking.lt
    Mastai nesuskaičiuojami
    Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkst. žmonių. Iš trijų Baltijos šalių kasmet išvežama arba savo noru išvažiuoja apie 3000 moterų, iš jų daugiausiai (1000–1200) iš Lietuvos. Ne kiekviena nukentėjusioji kreipiasi pagalbos, todėl tikslios informacijos apie prekybos žmonėmis mastą nėra.
    Diana Krapavickaitė
    Publikuota 2011 m. gruodžio 9 d. www.kauno.diena.lt

  • PREKIAUTOJAI ŽMONĖMIS IEŠKO NAIVUOLIŲ

    Didžiajai visuomenės daliai tabu esanti prostitucijos ir prekybos žmonėmis tema nėra tik pogrindinė. Tai akcentuoja specialų paskaitų ciklą visoje Lietuvoje vedanti „Carito“ organizacija, kurios Telšių skyriaus atstovės lankosi ir Klaipėdos rajone. 

    Nors prekybos moterimis problema čia nėra opi, primenama, kad greta esančiame uostamiestyje pavojų tyko kur kas daugiau. Juolab kad dauguma į sąvadautojų pinkles patenkančių moterų nukenčia dėl savo naivumo arba drąsos.

    Nelinkusioms kreiptis – pagalba

    Į Telšių vyskupijos „Carito“ skyrių nuo 2004 metų kreipėsi 215 prostitucijos ar prekybos žmonėmis aukų. Pripažįstama, jog toks skaičius – galbūt tik lašas jūroje, mat dauguma moterų ar merginų nelinkusios kreiptis pagalbos. „Faktas, kad problema egzistuoja. Realaus jos masto turbūt nežino niekas, mat į pagalbą teikiančias organizacijas kreipiasi tik dalis nukentėjusiųjų. Taip yra todėl, kad moterys jaučiasi niekinamos visuomenės, nebepasitiki jas supančia aplinka“, – teigė Telšių „Carito“ atstovės Renata Karaliūnaitė ir Lina Vėlavičiūtė. Visoje Lietuvoje „Caritas“ jau kurį laiką vykdo projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“. Jį Telšių vyskupijoje koordinuojanti R. Karaliūnaitė paaiškino, jog tokiu būdu nukentėjusioms teikiama kompleksinė pagalba drabužiais, maistu, medikamentais, psichologinė pagalba, esant reikalui suteikiamas būstas.

    Verbuoja socialiai pažeidžiamas

    „Carito“ atstovai aptarnauja visą Telšių vyskupijos teritoriją, apimančią vakarinę Lietuvos dalį. Jau kurį laiką projekto koordinatorės skaito paskaitas socialinės rizikos šeimų vaikams, važinėja po profesines mokyklas, socialinių paslaugų centrus. Trijų paskaitų ciklas numatytas ir Gargždų bei Priekulės socialinės paramos centruose, tam finansavimą skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė. Šią savaitę projekto koordinatorės su centrų lankytojomis susitiko antrąjį kartą.

    Gargždų socialinių paslaugų centro vyriausioji socialinė darbuotoja Vilma Bružienė teigė, kad pasiklausyti šviečiamosios informacijos ragintos visos centro lankytojos, tačiau dalyvauti susigundo tik dalis. „Mūsų lankytojos turi žalingų įpročių, dalis draugauja su vaikinais. Tačiau tos, kurioms galbūt labiausiai reikėtų žinoti apie gatvėje tykančius pavojus, į paskaitas neateina“, – sakė socialinė darbuotoja. Ir nors centro praktikoje nėra atvejų, kad lankytojos patektų į seksualinių nusikaltėlių pinkles, dedamos pastangos mažai informuotas ar protinę negalią turinčias merginas apsaugoti nuo sąvadautojų. Juolab kad, anot „Carito“ atstovių, dažniausiai verbuojamos būtent vargingai gyvenančių, problemiškų šeimų ar protiškai atsilikusios jaunos merginos.

    Rajone saugiau

    Klaipėdos rajono policijos komisariate per dešimt šių metų mėnesių užregistruoti šeši lytiniai nusikaltimai. Tarp jų vienas išžaginimas, trys seksualinės prievartos atvejai ir du mažamečių tvirkinimai. Organizacinio poskyrio viršininkas Vytautas Girkontas informavo, kad visi minėti nusikaltimai buvo ištirti ir perduoti teismui. Prostitucijos ar prekybos žmonėmis atvejų rajone šiemet neužregistruota, tokių pareigūnas teigė seniai nepamenantis.

    Komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Diana Pipirienė teigė, kad rajone į sąvadautojų pinkles patekusių jaunų merginų, oficialiais duomenimis, nėra buvę. Tačiau probleminėse šeimose lankydamiesi pareigūnai kartais mato poreikį moteris ar merginas informuoti apie tokį pavojų. „Kalbamės individualiai, jei įtariame, kad moteris gali būti išnaudojama“, – sakė D. Pipirienė.

    Ji priminė, kad pareigūnų kišimasis į asmeninį merginų gyvenimą bei teises apribotas įstatymais. Baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik su mažametėmis iki 14 metų santykiaujantys asmenys. Pagal LR BK 147 straipsnį jiems gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų. Jei žala padaroma dviem ar daugiau asmenų, gresia 4–12 metų kalėjimo. Tačiau tokių atvejų rajone taip pat seniai nebuvę. Tuo tarpu vyresnės kaip 14 metų panelės, net ir įtarus galimą prievartą, pareigūnus patikina santykiaujančios savo noru.

    Telšių vyskupijos „Carito“ projekto koordinatorės Renata Karaliūnaitė ir Lina Vėlavičiūtė prekybos žmonėmis problemą grindė tikromis istorijomis:

    „Pasitaiko atvejų, kai mergina iš mažo miestelio atvyksta į didmiestį pas „draugus“ ar menkai pažįstamus vaikinus, kurie užrakina bute ir ima vesti klientus, įtraukia į prostituciją. Tačiau mergina neturi kaip ištrūkti, nes iš jos atimamas telefonas, sukuriama psichologinė priklausomybė nuo sąvadautojo.

    Pasitaiko net tokių atvejų, kai merginos su vaikinais draugauja dvejus metus, o vėliau yra parduodamos. Per tuos dvejus metus merginai rodomas didžiulis dėmesys, meilė, rūpestis. Vaikinas susipažįsta su jos tėvais, artimiausia aplinka, perka vaistus močiutei, dovanas mamai ir pan. Po kurio laiko merginai pasiūloma važiuoti į užsienį atostogų, galbūt padirbėti sezoniniame darbe, aplankyti sesę ar geriausią draugę. Žinoma, prieš tai vyras gauna tėvų sutikimą, pažada parvežti gyvą ir sveiką. Kaip gi tokiu nepasitikėsi? Tačiau vos mergina atsiduria svečioje šalyje, prasideda košmaras – pavyzdžiui, ji parduodama albanams, o šie apgyvendina viešnamyje. Niekas neklausia, nori dirbti ar ne, o jei priešiniesi – muša, kankina, girdo. Mergina viena net negali nueiti į dušą, tualetą, kad nepabėgtų. Klientų per dieną ateina ne vienas ir ne du, o po 20, 25 – visi su savo norais, iškrypimais. Merginoms neišvengiamai sutrinka psichika, sveikata.

    Praktika rodo, kad ypač pažeidžiamos jaunos vienišos mamos. Pavyzdžiui, jai gera draugė pasiūlo darbą didesniame miestelyje ir ši, palikusi vaiką artimiesiems, išvyksta. Ten ją pasitinka kita moteris, aprodo butą, kuriame ši neva dirbs aukle. Tačiau iš to buto jos niekas nebeišleidžia ir verčia teikti seksualines paslaugas. Pradedama šantažuoti, grasinti susidorojimu su artimaisiais, vaiku, neva apie jos „profesiją“ bus paskelbta visam kaimui.“

    Pasaulyje kasmet parduodama apie 800 000 žmonių, iš jų beveik pusė nepilnamečių, apie 80 procentų – moterys, iš kurių apie 2/3 tampa seksualinio išnaudojimo aukomis.

    Naujausiais Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikaltimų biuro duomenimis, prekybos žmonėmis aukomis yra tapę apie 12,3 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prieš trejus metus 79 proc. prekybos žmonėmis atvejų sudarė seksualinis išnaudojimas, o 18 proc. priverstinis darbas. Lietuvoje daugėja priverstinio įdarbinimo ir priverstinio įtraukimo į nusikalstamą veiklą atvejų, prekybos vaikais nusikaltimų.


    Jolanta VENSKUTĖ


    Publikuota 2011 m. gruodžio 3 d. www.gargzdai.lt

  • PROSTITUCIJA: PELNINGA "PROFESIJA" AR GYVENIMAS BAIMĖJE?

    Šiaulių miesto bendruomenės pareigūnai, Visuomenės sveikatos centro gydytoja ir Carito darbuotojos susitiko su Šiaulių profesinio rengimo centro moksleivėmis. Susitikimo tikslas – aptarti tokius visuomenės reiškinius, kaip prostitucija ir prekyba žmonėmis. Diskusijai į auditoriją atvyko merginos iš keleto moksleivių grupių.

    Joms buvo suteikta žinių apie problemas, susijusias su šeima, dėl kurių klimpstama į prostitucijos liūną – nepakankamas tarpusavio bendravimas tarp tėvų ir vaikų emociškai nestabiliose šeimose, psichologinio bei fizinio smurto naudojimas. Taip pat viena problemų – kai tėvai neprižiūri savo vaikų arba perdėtai juos kontroliuoja ir dėl to kyla dažni tarpusavio konfliktai. Įtakos turi ir ankstyvas merginų pripratimas prie alkoholinių gėrimų, suaugusiųjų seksualinis priekabiavimas. Merginoms buvo pateikti tyrimų duomenys, gauti, apklausus prostitutes. Konstatuota, jog dauguma jų vaikystėje buvo prievartaujamos savo tėvų ar giminaičių, gyveno ir buvo priklausomos nuo vyresnio amžiaus vyriškių, kurie vėliau jas pamesdavo.

    Didžiulę reikšmę paauglio gyvenimui turi lytinis švietimas. Dauguma merginų apie seksualinius santykius sužino iš draugų arba iš savo patirties. Jos nieko nežino apie kontraceptines priemones ar venerinius susirgimus. Visuomenės sveikatos centro gydytoja Rita Švambarienė paauglėms papasakojo apie lytiniu keliu plintančias ligas, jų pasekmės.

    Carito darbuotoja Asta Lučinskienė pateikė konkrečių pavyzdžių, kaip merginos patenka į sutenerių pinkles. Dauguma prostitučių santykiauja apsvaigusios nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Daugelis jų priklauso nuo sutenerių, reketininkų, kurie atima visus pinigus ir išnaudoja merginas. Jų kasdieninis gyvenimo palydovas – baimė. Jos bijo asmenų iš kriminalinio pasaulio, bijo, jog artimieji sužinos apie „verslą“, bijo būti apvogtos, nerimauja dėl savo ateities. Daugelis prostitučių tampa alkoholikėmis, narkomanėmis, daug jų žūsta, tampa nusikaltimo aukomis arba nusižudo. Nepriklausomai nuo amžiaus, beveik visos prostitutės patiria fizinį bei seksualinį smurtą iš savo klientų arba sutenerių. Daug prostitučių žūsta per pirmuosius penkerius savo „darbo“ metus nuo seksualinių maniakų rankų, nužudomos sutenerių, miršta nuo ligų, kurios dažniausiai negydomos. 



    Publikuota 2011 m. lapkričio 22 d. www.etaplius.lt 

  • NUO KONSUMACIJOS IKI PROSTITUCIJOS – VIENAS ŽINGSNIS

    „Siūlomas legalus darbas panelėms – moterims naktiniame klube Italijoje“ – taip prasidedančių darbo skelbimų internete apstu. Tokiuose skelbimuose dažnai rašoma, kad moterys turės užsiimti konsumacija – klientų kompanijos palaikymu. Tačiau su žmonių pardavinėjimų susidūrusios organizacijos perspėja – žodis „konsumacija“ dažniausiu atveju tėra tik žodžio „prostitucija“ sinonimas.

    DELFI pasiekė skelbimas, kuriame panelėms ir moterims siūlomas konsumatorių darbas centrinėje Italijoje, vieno miestelio klube. 

    „Konsumacija – tai bendravimas, pasikalbėjimas, kompanijos klientams palaikymas (jokio intymumo ir privatu). Panelė gali būti ir šokėja. Jeigu esi faina mergina ir pasitikinti savimi, tai šis pasiūlymas kaip tik tau“, – rašoma skelbime.

    Taip pat pateikiami ir reikalavimai: mergina turi būti išvaizdi, žavi, komunikabili, sąžininga, mokėti anglų kalbą ir būti 20-45 metų. Merginos esą „apiforminamos“ dirbti legaliai – skelbime pažymima, kad darbdaviai kiekvieną mėnesį moka mokesčius. Skelbime nurodomas atlyginimas – 1820-2600 eurų per mėnesį.

    Aiškina, kad sutartys neegzistuoja

    Tame pačiame skelbime panelės yra įspėjamos būti atsargios su tais klubais, kurie „reikalauja pasirašyti kontraktą“, mat Italijoje „sutartys neegzistuoja“.

    „Visi tokie klubai dirba nelegaliai ir užsiiminėja prostitucija. Italijoje jokie kontraktai ir sutartys neegzistuoja. Italijoje panelių niekas nepardavinėja. (…) Gerbiami skaitytojai, nekreipkite dėmesio į komentarus, nes žmonės rašinėja neturėdami ką veikti, teršia visas reklamas“, – įspėja klubo savininkais prisistatantys asmenys.

    Specialistė: tai – aiškus verbavimas

    Su prekyba žmonėmis kovojančios organizacijos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė DELFI sakė net neabejojanti, kad šis skelbimas nėra toks nekaltas – tai aiškus žmonių verbavimas.

    „Konsumacija yra antroji prostitucijos pusė. Mes matome, kad tas vyksta po priedanga, tokiu būdu yra verbuojamos moterys. Jeigu pažiūrėsime į internetinę erdvę, kur siūlomi darbai, tikrai ne vieną tokį skelbimą rastumėme. Kadangi nėra to žodžio „prostitucija“ tiesiai šviesiai, tai spausdina tokius kvietimus, nes tarsi užsikabinti nėra už ko“, – sako ji.

    Pasak K. Mišinienės, konsumacinis bendravimas, tik pasikalbėjimas niekada neatneš pelno klubui, todėl ji abejojanti, kad merginų darbas iš tikrųjų apsiribotų tik bendravimu. Be to, tokiuose skelbimuose neretai rašoma, kad užsienio kalbos mokėjimas nėra būtinas.

    Jai taip užkliuvo skelbime esantis teiginys, kad Italijoje jokios sutartys neegzistuoja. „Aišku, kad egzistuoja. Atseit legalus darbas, o sakoma, kad nereikia pasirašyti sutarties… Iš tikrųjų tai čia toks apeliavimas į nesuvokiantį žmogų. Kuo daugiau žodžių panaudosi „legalu“, „konsumacija“, ir t.t., tai atrodo, kad kažkam tai turėtų apsisukti galva nuo to ir tada tiesiog neklausinės ir neįtarinės. Manau, kad čia vienareikšmiškai verbavimas į prostituciją“, – sako K. Mišinienė.

    Pasak jos, tokie skelbimai labiausiai veikia merginas iš vaikų globos institucijų, kurioms yra sunku kabintis į gyvenimą. Be to, šiuo metu šalyje yra didelis nedarbas, todėl tokie skelbimai iš tikrųjų gali sudominti.

    „Toks smagiai parašytas (skelbimas – DELFI), viskas labai faina, labai gerai… Apeliuoja būtent į tokį kontingentą, o susitikti, pasikalbėti, pasitikslinti nėra su kuo. Čia apeliuojama į tą kontingentą, kuris neklausdamas važiuotų. Iš tikrųjų ne kartą esame girdėję iš merginų, kurios grįžta, kad ten alkoholis vartojamas milžiniškais kiekiais. Sakoma, kad konsumatorės neprivalo vartoti alkoholio, tačiau to dažnai reikalaujama, jos mokomos tą daryti, kad gertų kartu. Finale iš tikrųjų prieinama iki lytinių paslaugų teikimo“, – pasakoja specialistė.

    Pasak jos, visuose panašiuose skelbimuose naudojami tie patys žodžiai, pvz., „legalus darbas“, „konsumacija“, ir t.t. Moterys turėtų būti budrios ir labai kritiškai žiūrėti į tokius skelbimus.



    Aleksandra Gudilkina

    Publikuota 2011 m. lapkričio 19 d. www.delfi.lt

  • TURTUS BANDITAMS KRAUNANTI PROSTITUČIŲ ARMIJA SUNKMEČIU TIK DAR LABIAU GAUSĖJA

    Ar saugu gyventi Lietuvoje? Toks klausimas skambėjo Lietuvos Carito ir Klaipėdos apygardos prokuratūros rengtoje diskusijoje. Teisėsaugos atstovai pasakojo apie prekybos žmonėmis ir prostitucijos bylų ypatumus. 
    Caritas atstovai kartu su prokurorais konstatavo – prostitucijos ir prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje yra vargiai nustatomi. Sunkių nusikaltimų aukos bijo prisipažinti ir tyli, todėl sekso industrija gali klestėti.

    „Su tokiais apskritaisiais, diskusijų stalais keliaujame per Lietuvą. Buvome Kauno, Šiaulių, Tauragės savivaldybėse. Prekyba žmonėmis ir prostitucija yra labai aktuali Lietuvai. Matome gausius būrius nukentėjusių. Laikas pašnekėti, kodėl tiek bylų atsiranda teismuose, kodėl aukos bijo duoti parodymus“, – kalbėjo Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.

    Anot jos, moterys ir vaikai, kurie nukenčia nuo prostitucijos ir prekybos žmonėmis dažnai nedrįsta kreiptis ne tik į teisėsaugos struktūras, tačiau ir į kitas pagalbos įstaigas.

    Visoje Lietuvoje atliekamas 31 su prekyba žmonėmis ir prostitucija susijęs ikiteisminis tyrimas. Klaipėdoje atliekami devyni tokio pobūdžio tyrimai.

    Klaipėdos apygardos vyriausiais prokuroras Giedrius Danėlius sutiko, kad tai neatspindi viso prekybos žmonėmis ir vertimosi prostitucija masto: „Mes ir kalbame apie tai, kad tokie nusikaltimai yra latentiniai. Jų pasekmių visuomenėje mes nematome. Ant pirštų galima suskaičiuoti kiek kartų kreipėsi pačios nukentėjusios.“

    Už prekybą žmonėmis gali grėsti iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau G.Danėliaus teigimu, dažnai byla yra perkvalifikuojama į lengvesnį nusikaltimą, susijusį su prostitucija. Tokia veika traktuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Tuomet galima laisvės atėmimo trukmė sumažėja – už grotų gali tekti praleisti iki septynerių metų.

    Anot jo, prekyba žmonėmis susijusi ir su sunkmečiu – dažnai darbo svetur ieškoti išvykę lietuviai supranta, kad pateko į prekeivių žmonėmis spąstus.

    Prokuroras prostituciją lygino su narkotikų prekeiviais – žinoma kiek yra bylų, tačiau koks tikrasis mastas, galima tik spėlioti. Pradėjus domėtis kaip moteris atsidūrė sąvadautojų rankose, pradeda vyniotis ištisas tinklas, kuris kartais apglėbia ne vieną miestą.

    Prisidengė masažu

    Didžiausio atgarsio Klaipėdoje yra sulaukusi naktinių klubų ir „masažo“ teikėjų istorija. Teismą pasiekusioje byloje, prostitucijos verslu kaltinami šešiolika asmenų.

    Analogiškos bylos yra perduotos ir į Šiaulių, Kauno, Vilniaus teismus. Šiuose miestuose sulaikytos didelės grupės žmonių.

    „Klaipėdoje žinomi „Escape“ klubai, kur buvo teikiamos ne tik masažo paslaugos. Šie asmenys perduoti į teismą. Sudėtingos tokios bylos. Aukos yra gana specifinės, dauguma moterys. Jos patyrė tam tikrą prievartą, joms sudėtinga apie tai pasakoti, duoti parodymus.

    Reikia atsižvelgti, kad yra negatyvi visuomenės reakcija. Aukos bijos, kad sužinos artimieji, draugai. Tyrime gaunasi užburtas ratas“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas.

    „Tyrimas užtruko apie metus. Per tą laikotarpį keitėsi labai daug darbuotojų. Masažuotojų per klubo gyvavimą buvo labai daug. Vienu metu paslaugas teikdavo apie šešias merginas. Preliminariais skaičiavimais, galima sakyti, kad per kelis mėnesius pasikeisdavo apie dvidešimt masažuotojų“, – sakė Klaipėdos apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuro viršininkas Ramūnas Strazdauskas.

    Pareigūno teigimu, seksualinėmis paslaugomis naudodavosi vyresnio amžiaus vyrai. Dažnai jie būdavo pasiturintys ir užimdavo geras pareigas. Pasitaikė ir žinomų pavardžių.

    Pusvalandis praleistas su tariama masažuotoja kainuodavo apie 150-200 litų. Įstatymiškai, bauda už prostitutės paslaugų pirkimą neviršija 500 litų. Pinigų srautai, kurie plaukdavo iš prostitucijos verslo, skaičiuojami šimtais tūkstančių litų, sumos gali siekti net milijoną litų.



    Evelina Vaškevičiūtė

    Publikuota 2011 m. lapkričio 13 d. www.lrytas.lt