Category: Straipsniai – 2010

Publikuota 2010 m. gegužės 25 d.

POZICIJA. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro moksleiviai atvirauti bijo

Andrejaus V. motina Irina nežino, kaip galėtų padėti nuo prievartautojo nukentėjusiam nepilnamečiam sūnui. 
„Neįgalus mano sūnus buvo išprievartautas mokyklos bendrabutyje. Jis bijo žmonių ir nebenori grįžti į mokyklą“, – verkdama kalbėjo vilnietė Irina V., patyrusi pedagogų ir medikų abejingumą.

Tai nutiko Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitaciniame profesinio mokymo centre. Mokykla įsikūrusi Šilo gatvėje Antakalnyje. Ją supa parkas, o kieme žydi gėlynai. Klausos ir kitokių negalių kamuojami jaunuoliai čia gali įgyti įvairių praktiškų specialybių.

Andrejus V. į šią mokyklą pateko 2009-ųjų rugsėjį baigęs dešimtą klasę. Jis labiau domėjosi kompiuteriais, tačiau mokyklos pedagogai patarė jam pasirinkti paprastesnę – rankdarbių specialybę. Nors vaikinas – labai nedrąsus, jis sutiko apsigyventi mokyklos bendrabutyje. Andrejaus motina ir patėvis gyvena 13 kvadratinių metrų ploto kambaryje. Tokiame mažame būste trims žmonėms trūko vietos.
„Tris mėnesius kasdien lankiau sūnų bendrabutyje. Nelaimė įvyko, kai turėjau išvažiuoti į motinos laidotuves“, – pasakojo susijaudinusi motina.

Nukentėjo vaikystėje
Septyniolikmečiam Andrejui teko patirti daug skausmo. Kai jam buvo vos dešimt mėnesių, stipriai apdegė. Vaikas patyrė begalę operacijų ir narkozių. Tai atsiliepė vystymuisi, sulėtėjo jo reakcija. Medikai pripažino, kad dėl patirtų traumų berniukas vystosi lėčiau nei jo bendraamžiai. Jam buvo pripažintas neįgalumas. Tačiau Andrejus sugebėjo baigti dešimt klasių. Jis mokėsi profesinėje mokykloje Verkiuose ir jautėsi laimingas. Draugai vaikiną mėgo, nes jis buvo neagresyvus ir taikaus būdo.
Bet motina nerimavo, kaip sūnų paveiks perėjimas į kitą mokyklą. Tačiau pirmieji žingsniai naujoje vietoje atrodė sėkmingi.

Prašė prižiūrėti sūnų
Andrejus mokyklos bendrabutyje buvo apgyvendintas kartu su dviem kitais vaikinais. „Prašiau jų, kad Andrejui padėtų apsiprasti mokykloje ir jį prižiūrėtų. Ir Saulius, ir Algis man pasirodė malonūs vaikinai. Jie draugiškai pažadėjo juo rūpintis“, – pasakojo Irina.
Dviejose darbovietėse dirbanti motina stengėsi kasdien lankyti sūnų. „Iš namų į bendrabutį nuvežiau spintelę, arbatinį. Visada pasikalbėdavau su kartu gyvenančiais vaikinais“, – pasakojo moteris. 
Po trijų mėnesių jai atrodė, kad sūnus jau prisitaikė naujoje aplinkoje.

Pranešė kitą dieną
Irinai gavus žinią, kad Baltarusijoje mirė jos motina, Andrejus per poilsio dienas gyveno namuose. „Pirmadienį palydėjau jį į mokyklą, o antradienį po pietų man paskambino, kad atvažiuočiau. Pasakė, kad vaikui nutiko nelaimė“, – pasakojo motina.
Iš pradžių Irina pamanė, kad sūnus netyčia išdaužė langą arba dėl nerangumo sugadino kokį įrankį. Bet tai, ką ji išgirdo, sukėlė šoką – Andrejų pirmadienio vakare išprievartavo kitame aukšte gyvenantis auklėtinis.

Prieš miegą netikrino
Andrejaus kambario draugai pasakė, kad jos sūnų vakare buvo išsivedęs antrajame bendrabučio aukšte gyvenantis E.K. Jis buvo išgėręs. „Einam, pamokysiu triukų“, – kreipėsi E.K. į Andrejų. 
„Tu prie jo nelįsk. Tas vaikas serga“, – bandė užstoti kambario draugas Algis. Tačiau išgėręs moksleivis liepė Algiui nesikišti ne į savo reikalus ir Andrejų išsivedė.

Algis ir Saulius vėliau Irinai pasakojo, kad budėtojai prieš miegą privalo patikrinti, ar visi mokiniai yra savo kambariuose. „To padaryta nebuvo. Abu vaikinai patvirtino, kad mano sūnaus niekas iš personalo nepasigedo“, – skundėsi motina. 
Andrejaus pradėjo ieškoti iš prekybos centro į bendrabutį sugrįžęs Saulius. Jis pats pranešė budėtojui, kad neįgalaus vaikino kambaryje nėra, nors jau vėlus vakaras.

Girdė alumi su kvaišalais
Andrejus tik po kelių dienų išdrįso papasakoti motinai tai, kas atsitiko.
„Dvi dienas jis sėdėjo susiėmęs rankomis galvą, susigūžęs ir nesileido į kalbas. Atrodė taip, tarsi būtų visai praradęs orientaciją. Krūpčiojo nuo kiekvieno garso“, – baisėjosi motina. Kai vaikinas pagaliau prakalbo, jis papasakojo, kas įvyko tarp jo ir E.K. Iš pradžių E.K. nusivedė Andrejų į savo kambarį, pasodino ant lovos ir išėjo su kažkuo pasitarti. 

Grįžęs paklausė Andrejaus, ar jis viską pasipasakoja motinai. „Ar aš toks kvailas, kad viską pasakočiau?“ – atsakęs Andrejus. Jam buvo nesmagu, kad E.K. laiko jį mažvaikiu. Tada šis sugirdė Andrejui stiklinę alaus. Joje plaukiojo balsvos spalvos milteliai.
„Ar esi kada matęs pornografinių filmų?“ – paklausė E.K. Kai vaikinas papurtė galvą, bendramokslis pradėjo iš jo šaipytis.
„Jeigu nieko nemoki, aš tave išmokysiu triukų. Be jų tau nieko neišeis su jokia mergina“, – aiškino neįgaliam vaikinui E.K. Jis nurengė Andrejų, liepė atsigulti ir pradėjo liesti jo lyties organus.

„Andrejus yra labai tvarkingas, tiesiog pedantas. Gultis į svetimą lovą jam buvo bjauru ir jis ėmė priešintis. Bet paskui pajuto silpnumą. Jam pasidarė bloga ir ėmė stipriai suktis galva“, – pasakojo motina. Kas įvyko vėliau, vaikinas papasakoti nesugebėjo.

Rado išvirkščiais rūbais
Kai Saulius iki E.K. kambario atvedė bendrabučio budėtoją, durys buvo užrakintos ar užremtos iš vidaus. E.K. juos įsileido tik po kelių minučių.
„Andrejus be nuovokos sėdėjo ant lovos. Jis buvo apvilktas išvirkščiais drabužiais. Buvo visai apspangęs“, – sakė motina. Kitą dieną mokykloje dirbo budėtojas, su kuriuo Andrejus mėgdavo pasikalbėti.
„Vakar alaus gėriau. Pavaišino E.K.“, – pasigyrė vaikinas. Budėtojui kilo įtarimų. Jis žodis po žodžio iškvotė, kas įvyko E.K. kambaryje. Vyras apie įvykį pranešė Andrejaus mokytojai, o ji – mokyklos direktoriaus pavaduotojai.

Kaltino nesveiku seksualumu
„Kai mane iškvietė į mokyklą, iškart prašiau kviesti policiją ir atlikti tyrimą. Pavaduotoja nenorėjo to daryti ir siūlė laukti, kol iš atostogų sugrįš direktorius“, – pasakojo Irina. Bet vaikino motina nepasidavė. Ji pareikalavo tuojau pat pradėti tyrimą.

„Labiausiai mane nustebino darbų mokytoja. Ji sakė, jog Andrejus greičiausiai pats kaltas, nes esą jis mėgsta prieiti prie žmonių ir paglostyti jiems petį ar ranką“, – sakė motina. Mokyklos direktorius Eduardas Endrijaitis irgi pritarė savo pavaldinei: „Jis ir mane kartais paglosto.“ 
Iriną pribloškė, kad patyrę pedagogai visai nesuvokia sutrikusio vystymosi paauglio psichologijos ir bando suversti kaltę dėl išprievartavimo jam pačiam.

Medikai tyrė aplaidžiai
Vėlai vakare Andrejų policijos pareigūnai nugabeno pas gydytoją. Jis paėmė tepinėlius iš išeinamosios angos.
„Ekspertas net nesiteikė apžiūrėti paauglio lyties organų. Tik po dviejų dienų Andrejus leidosi numaudomas. Tada paaiškėjo, kad ant lyties organų matyti mėlynės, stiprūs nubrozdinimai ir sužalojimai“, – prisiminė moteris. 
Andrejus atsisakė grįžti į mokyklą. Jis tūno mažame kambaryje ir bijo išeiti net į kiemą.
„Sūnaus psichinė savijauta labai pablogėjo. Jis prislėgtas, nekalbus. Andrejus labai mėgsta vaikščioti, bet dabar yra priverstas būti namuose kaip užspeistas žvėris narve“, – guodėsi motina.
Norėdama įsitikinti, ar sūnus nebuvo apkrėstas venerinėmis ligomis, Irina bandė išsireikalauti papildomų tyrimų. Tačiau medikai į prašymus reagavo abejingai. Tyrimai buvo atlikti tik po poros mėnesių.

Apie prievartą nekalba
Kai „Lietuvos ryto“ žurnalistai apsilankė Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitaciniame profesinio mokymo centre, jo direktorius E.Endrijaitis nesutiko leisti pasikalbėti su mokytojais ir mokiniais.
„Vyksta ikiteisminis tyrimas. Jis ir atskleis, ar buvo išprievartavimas, ar ne“, – pareiškė mokyklos vadovas. E.K. iki šiol uždarytas tardymo izoliatoriuje. Andrejaus motina nuogąstauja, kad tyrimas nepasibaigtų išvada, jog kaltas ne prievartautojas, o auka.
Mokyklos teritorijoje kalbinti mokiniai sakė neabejojantys, kad Andrejus buvęs išprievartautas, tačiau daugiau pasakoti tiesiog bijo.

Slėpimas atriša rankas prievartautojams

Kristina Mišinienė
Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė

„Kai toks įvykis nutinka mokykloje, vaikų globos namuose, bendrabučiuose, pedagogai neretai stengiasi jį užglaistyti, nenori įsileisti specialistų, nors jie žino, kaip analizuoti prievartos atvejus.
Atvirumas ir viešumas padėtų suprasti, kodėl vaikai prievartaujami. Statistika rodo, kad prievarta kartojasi ten, kur specialistai neįsileidžiami, o įvykį stengiamasi nuslėpti.

Slepiama dažniausiai todėl, kad vadovaujančios instancijos pedagogus užverčia kaltinimais. Kolektyvai, kurie neprašo pagalbos iš išorės, daro paslaugą prievartautojui. Įvykio tyrimas neretai užgęsta, o kaltė netgi suverčiama pačiai aukai. Tai labai žalingas veikimo būdas.“



Audronė Urbonaitė

Publikuota 2010 m. kovo 19 d. 

Lietuvos Caritas vykdant projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“, bendradarbiauja su Prancūzijos Judėjimo prieš prekybą žmonėmis asociacija. 
Šios narys Eric Pancelet, aptariant abiejų organizacijų veiklos principus, pabrėžė, kad prekyba žmonėmis ir prostitucija – abu parenti žmogaus išnaudojimu.

Lietuvos Carito duomenimis, Prancūzijoje veikiančios asociacijos pagrindiniai principai yra tie, jog vaikų ir moterų prostitucija negali būti atskirta nuo prekybos žmonėmis sąvokos. Anot abiejų šalių atstovų, ir prostitucijos, ir prekybos žmonėmis atvejus jungia moters išnaudojimo motyvas.

„Žmogaus kūnas nėra prekė, kurią galima pirkti ar parduoti. Į prostituciją įtrauktos moterys yra aukos, todėl prevenciniame darbe daugiau dėmesio reikėtų skirti klientui”, – kalbėjo asociacijos „Le Mouvement du Nid” atstovas.

Apie kliento vaidmenį prostitucijoje visuomenė, anot projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” koordinatorės Kristinos Mišinienės, kalba nenoriai.

„Patikėkite manimi, nei viena moteris savo noru prostitucija neužsiima. Yra begalės priežasčių, kurios sąlygoja jų įtraukimą į prostituciją, tačiau vyrų naudojimasis moterų pažeidžiamumu yra ne kas kita, kaip prekyba žmonėmis“, – kalbėjo Lietuvos Caritas projekto koordinatorė K. Mišinienė.

„Šiuo metu vyksta Caritas kampanija „Aš už pasaulį be prostitucijos“. Kreipėmės į logistikos bendroves, taxi vairuotojus ir siūlėme ant automobilių užsiklijuoti specialius akcijos lipdukus. Buvo labai gaila, kad nei vienas vyriškis nepanoro tokio lipduko užsiklijuoti“, – vyrų požiūrį į moters pirkimą atskleidė K. Mišinienė ir apgailestavo, kad toks supratimas nedaug kuo skiriasi nuo Rytų valstybėse paplitusios nuomonės, jog prostitucija yra moters asmeninis reikalas.
Lietuvos Caritas ir Prancūzijos Kovos prieš prekyba žmonėmis asociacijos atstovo nuomonės sutapo ir dėl prostitucija besiverčiančių asmenų baudžiamumo. Anot, E. Pancelet, 20 proc. Prancūzijos parlamento narių sutinka, jog prostitucija turėtų būti išgyvendinama iš šalies ir kaip efektyviausią priemonę tam padaryti mato ne moters, o ją perkančio vyro baudimą administracine tvarka. Tačiau svečias apgailestavo, jog jo šalyje kol kas baudžiami yra visi trys subjektai: moteris, pirkėjas ir suteneris.

Lietuvoje klientai baudžiami tik nuo 2004 m., tačiau tikslios informacijos, kiek vyrų realiai buvo nubausti, nėra nei Prancūzijoje, nei Lietuvoje.

Kaip daugelyje šalių, taip ir Lietuvoje, yra susidariusi nuomonė, jog už moterų teises, prostituciją ir kitas moteris liečiančias problemas kovoja feministinėmis idėjomis gyvenančios moterys. Anot Kristinos Mišinienės, su šia aplinkinių nuostata darbe tenka susidurti kasdien.

„Daugelis mano, jog esame būrelis aktyvisčių, kovojančių su vėjo malūnais. Taip anaiptol nėra. Programoje dirba profesionalai, kurie kuria integracijos programas, bendradarbiaujame su policijos departamentu, įvairiomis švietimo institucijomis. Į projekto veiklą noriai įsitraukia ir vaikinai savanoriai“, – aplinkinių požiūrį į projekto darbuotojus atskleidė K. Mišinienė.

Svečio iš Prancūzijos teigimu, asociacijai priklauso 50 proc. moterų ir 50 proc. vyrų. Taigi lyčių požiūriu, Eric Pancelet teigimu, išlaikoma lygybė.

„Aš pats asociacijoje savanoriauju jau 10 metų, nors pagal profesiją esu maisto technologas. Lietuvoje keletą metų savanoriavau Trakų rajono vaikų globos namuose, mačiau sąlygas kuriose vaikai gyvena, todėl tokie ateities merginų pasirinkimai manęs nestebina. Niekada nesmerkiau moterų, esančių prostitucijoje. Tiesiog visas jėgas ir laisvą laiką atiduodu joms padėti“, – ilgametę patirtį prekybos žmonėmis srityje pristatė E. Pancelet ir pareiškė norą bendradarbiauti ateities sumanymuose.



www.alfa.lt informacija

Šie interviu atskleidžia, kodėl vyrai naudojasi prostitučių paslaugomis, praneša Guradian.co.uk. Jie bus naudojami kaip medžiaga moksliniam tyrimui, siekiančiam išsiaiškinti, kodėl vyrams reikia prostitučių. 

„Iš sekso su prostitutėmis negaunu nieko daugiau, tik blogą jausmą viduje“, – sako Benas. Maždaug trisdešimties metų vidutinio socialinio lygio gerai atrodantis vyras dirba reklamos srityje. Jis prisipažįsta, kad sutiko atsakinėti į šiuos klausimus tam, kad ir pats sau pasakytų, kodėl naudojasi prostitučių paslaugomis. Benas – tik vienas iš 700 vyrų, kurie buvo klausinėjami, atliekant tarptautinį mokslinį projektą, siekiantį atsakyti į klausimus, susijusius su perkamu seksu. Projektas buvo vykdomas šešiose šalyse, jame dalyvavo vyrai nuo18 iki 70 metų, baltieji, juodieji ir azijiečiai. Dauguma apklaustųjų turėjo vidurinį išsilavinimą, buvo mandagūs, pasižymintys gerais bendravimo sugebėjimais. Taip pat dauguma vyrų turėjo antrąją pusę, merginą arba žmoną. 2005 metais pasirodžiusiame moksliniame tyrime buvo apskaičiuota, kad per pastarąjį dešimtmetį seksą perkančių vyrų padaugėjo beveik dvigubai. Tyrimo autoriai to priežastimi įvardijo „geresnį paslaugos prieinamumą“. Daugelis klausinėjamų vyrų teigė, kad jie jaučia kaltės ir gėdos jausmą, mokėdami už seksą. Vieni sakė, kad gailisi tam švaistantys pinigus, kiti teigė, kad vis tiek jaučiasi vieniši ir kad jaučia kaltę prieš savo antrąją pusę. Įdomu, kad vyrai santykius su prostitutėmis apibūdinę kaip „sekinančius, tuščius ir pasibaisėtinus“ vis tiek jų neatsisakydavo. Vienas iš apklaustų vyrų, vardu Alexas, prisipažino, jog jis mano, kad vaikystėje patirtas žiaurumas neleidžia jam užmegzti normalių santykių su moterimis, todėl jis naudojasi prostitučių paslaugomis. Alexas pasakojo, kad toks seksas jį priverčia jaustis „tuščiu“, tačiau jis nežino, kaip reiktų bendrauti su paprasta moterimi. Paklaustas, ką jis jaučia prostitutėms, vyras sakė, kad nors ir stengiasi jas geriau pažinti bei joms patikti, jis nepuoselėja jokių vilčių, kad tokie santykiai galėtų virsti kažkuo daugiau. Kitas jaunas gerai atrodantis vyras Darrenas buvo Alexo priešingybė. Paklaustas, kaip jis mano, ar dažnai jo perkamos moterys patiria su juo malonumą, sakė: „Aš nenoriu, kad jos pajustų malonumą. Aš moku už tai, kad aš jį pajusčiau. Jei ji mėgautųsi seksu su manimi, jausčiausi apgautas.“ Paulas, paklaustas, kaip jis mano, kas galėtų baigti prostituciją, juokdamasis atsakė: „Visų moterų užmušimas.“ Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad dauguma vyrų nustotų naudotis prostitučių paslaugomis, jei už tai būtų baudžiami, apie jų elgesį būtų pranešama šeimos nariams ir darbdaviams.Beveik visi apklaustieji vyrai sakė manantys, kad prostitutės yra sąvadautojų aukos. Vienas sakė, kad sąvadautojai „prievartauja moteris psichologiškai“. Didžiojoje Britanijoje planuojama priimti įstatymą, pagal kurį naudotis parduotos ir išnaudojamos moters sekso paslaugomis bus nusikaltimas. Įstatymo kritikai prieštarauja tokiai formuluotei, sakydami, kad vyrai negali žinoti, kokiomis sąlygomis dirba prostitutės. Tačiau bent pusė mūsų apklaustų vyrų prisipažino, jog jie žino, kad moterys, iš kurių jie pirko seksą, buvo išnaudojamos ir kankinamos. Jie teigė matę kūno sužalojimus, atkreipę dėmesį į jų nervingumą ir išgąstį. Vienas vyras pasakojo, kad prostitutė iš Afrikos jam prisipažino, kad yra išnaudojama, ir prašė pagalbos. „Mes užsiėmėme seksu ir ji jautėsi gana gerai. Ji prašė manęs jai padėti, tačiau aš pasakiau, kad mažai ką galiu dėl jos padaryti. Juk ji galėjo man meluoti.“ Dar vienas įdomus atradimas, kad dauguma vyrų teigė, kad kartais jiems „reikia“ išprievartauti moterį. Vienas jų sakė: „Kartais jauti poreikį išprievartauti moterį – tada eini pas prostitutę.“ Dauguma vyrų, kalbėdami apie seksą su prostitute, prisipažino nusivylę, kad tai tik lytinis aktas ir neįmanoma pajusti jokio emocinio ryšio. Tačiau buvo ir tokių kaip Bobas, kuris sakė: „Vyrai moka prostitutėms, kad galėtų su jomis daryti tai, ko jiems neleistų jų žmonos.“ Tik 6 proc. kalbintų vyrų sakė, kad dėl naudojimosi prostitučių paslaugomis turėjo problemų su teisėsauga.