Category: Straipsniai – 2010

Publikuota 2010 m. gruodžio 23 d.
Dažnai viešumoje pasigirsta skambių raginimų pažaboti prostituciją ir prekybą žmonėmis, bet policijos pareigūnai tik gūsčioja pečiais, mat sąvadautojų tylėjimas vengiant bausmės suprantamas, bet kodėl tyli aukos? Lietuvoje nėra tikslios statistikos apie tai, kiek jaunų žmonių kasmet patenka į prekiautojų žmonėmis ir prostitucijos pinkles, bet akivaizdu, kad šis pelningas verslas kasmet į šipulius sudaužo daugybės jaunų žmonių gyvenimus.
„Dažniausiai į nusikaltėlių įtaka patenka vaikai iš pažeidžiamiausių grupių – tai yra tėvų globos netekę nepilnamečiai, vaikai iš socialinės rizikos šeimų. Baisiausia, kad neretai tokių vaikų tėvai puikiai žino, kuo užsienyje užsiima vaikai ir tam neprieštarauja, nes ir patys už tai gauna pinigų“ – sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė neseniai vykusioje diskusijoje „Nepilnametės prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukos: skaičiai ir tikrovė“.
Lietuvos „Caritas“ psichologė Jolita Juškevičienė klausė: „Ar tikrai tie vaikai tyli? Su tokiais vaikais man tenka darbe susidurti kasdien. Jie nekalba žodžiais ir nesako, kad „blogas žmogus mane įtraukė į prostituciją, liepė daryti tą ir tą“.
Pasak psichologės, tokie vaikai apie save daugiau papasakoja savo elgesiu, išvaizda.
„Konsultuoju keturiolikmetę, kurios ranka iki peties išvagota pjūvių. Ką ji tuo nori pasakyti? Kad jaučiasi laiminga, kad jai viskas gerai, kad jaučiasi saugi, mylima? Kita į konsultacijas ateinanti mergaitė pasakoja, kad mama nuolat girtauja, šeimoje auga dar septyni vaikai, tėtis dirba, tad vaikai turi pasirūpinti patys savimi. Taip penkiolikmetė vieną savaitę gyvena pas vieną draugę, kitą savaitę – pas močiutę, trečią – pas kitą draugę ir neranda sau vietos“, – kalbėjo J. Juškevičienė.
Psichologė prisiminė, kad pernai teko lankytis vienos merginos namuose, kur ją šokiravo pamatytas skurdas: „Dažnai sakoma, kad jauni žmonės nori prabangos, gražių drabužių, bet tik nedaugelis žmonių suvokia, kas iš tiesų yra skurdas. Puikiai tą žinome abstrakčiai, bet pamačius tokį vaizdą, kai sunku iš pirmo žvilgsnio susivokti, kur patekai, toks mąastymas pasikeičia. Dažnai net neįsivaizduojama, kad tokiame skurde gyvena žmonės šalia mūsų.“
Uostyti klijus – normalu?
Pasichologė pasakojo, kad užsukusi į keturiolikmetės namus, užtiko šią sėdinčią su drauge ir uostančią klijus, o tuo metu mergaitės motina parskubėjusi iš darbo lyg niekur nieko uždega smilkalų ir apsimeta, kad čia nieko tokio neįvyko, viskas yra normalu. Pasak specialistės, reikia mokėti pastebėti ir išgirsti pagalbos šauksmą: „Vaikai kalba ne žodžiais, o žalodami save, vartodami narkotikus, įsitraukdami ir leisdamiesi įtraukiami į įvairius nusikaltimus. Ką daro mokytojai ir socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai, matydami šiuos signalus? Neretais atvejais, ir tai labai žmogiška, juos apima nusivylimo ir bejėgiškumo jausmas, nes situacija yra labai sudėtinga, juk negali vaikui duoti kokios nors piliulės, nuo kurios jis taps geras, švelnus, pradės gerai mokytis.“
J. Juškevičinės teigimu, reikia daugelio tarnybų koordinuoto, sutartinio darbo ir pastangų. „Suprantama, tai padaryti nelengva ir natūrali žmogiška reakcija ir būna, kad su vaiku susitvarkyti neįmanoma, jis blogas, sunkus, nevaldomas, turintis problemų su psichika, paveldėjo blogus genus. Lengviau nei spręsti problemą yra užklijuoti vaikui „etiketę“, kad jo bėdos apskritai yra neišsprendžiamos.“
Atsiranda „gelbėtojų“
Dažnai prastai besijaučiančius ir bendravimo sunkumų ar dėmesio stygių patirinačius vaikus pastebi tam tikrų blogų užmačių turintys žmonės ir išveža į užsienį, įtraukia į prostitucijos liūną.
„Tokie žmonės moka prieiti prie vaikų, susibendrauti. Dažnai tokie „geradariai“ sako: „Tau nieko už tai nebus, esi nepilnametis ir net jei tave policija sulaikys, vis tiek turės paleisti, nes pagal įstatymus negalės nubausti. Nusikaltėlai, taip drąsiai galima vadinti žmones, kurie įtraukia vaikus į protituciją, narkomaniją ar vagystes, skiria vaikui dėmesio, švenlnumo, domisi jo problemomis ir taip tarsi kuriamas abipusis pasitikėjimas. Neretai pasitaiko atvejų, kad nepilnametės prostitucijos aukos būna įsimylėjusios savo sutenerius. Ir tai suprantama, nes šie žmonės joms nuolat kartoja, kokios jos nuostabios, ypatingos, kaip jas myli ir vertina. Šie žmonės suteikia merginoms taip norimą paramą, šilumą, dėmesį, bet pačios merginos neįvertina, kokia kaina tai daroma. Neverta pamiršti ir to, kad į nusikalstamą veiklą jaunus žmones įtraukiantys nusikaltėliai suteikia jiems ir tam tikrus materialinius dalykus“.
Pašnekovės teigimu, kiekvienas žmogus nori dėvėti padorius drabužius, turėti tai, ką turi kiti: „Vaikams suteikiamas reikalingumo, reikšmingumo jausmas. Šis paveikumo aspektas svarbus tuo, kad daugeliu atvejų, prieš patekdamas į nusikaltėlių rankas, vaikas buvo niekam nereikalingas ir neįdomus. Vaikai tyli, nes patys jaučiasi nusikaltę, suvokia, kad bus pasmerkti, supranta, kad vogti yra negerai, bet įstatymo sutilybių, kad kažkas atsakingas už tai, jog juos įtraukė į prostituciją, verčia vogti ar elgetauti, vaikai neišmano.“
Tylėti – būti saugesniam?
Dažnai aukos sąmoningai pasirenka tylą, nes tiesos atskleidimas dar anaiptol nereiškia košmaro pabaigos. „Kas vyksta, jei išnaudojami vaikai išdrįsta prabilti ir papasakoti, ką patyrė? Jų laukia labai ilgas nemalonus ir psichinės įtampos reikalaujantis procesas. Daug kartų bus klausiama, ar taip buvo, daug kartų žiūrės nepatikliai ir galvos „melavo ar nemelavo“, – kalbėjo moteris.
Pasak pašnekovės, nusprendusiam prabilti vaikui reikės dalyvauti teisme, varginančiose apklausose ir, nepaisant visų įstatymų, kurie reglamentuoja, kad nepilnametis tik kartą turi būti apklausiamas, atsakyti į daugybę klausimų. „Rimtos pagalbos ir kompleksinės paramos, tokios kaip perkėlimas į kitą vietą, nuolatinės gyvenamosios vietos suradimas, pastovios materialinės ir psichologinės pagalbos tokiems vaikams nėra“, – apgailestaudama teigė pašnekovė.
Indrė Vainalavičiūtė

Publikuota 2010 m. gruodžio 23d.
Nuostata: Kaip pakeisti visuomenėje įsišaknijusį požiūrį, jog moteris pati yra kalčiausia, kad tampa prostitute?
Pirmąsyk Lietuvoje atliktas drąsus eksperimentas. Buvusi prostitutė, dviejų vaikų motina 28 metų Dina viešai pasakojo, kaip buvo įtraukta į lytinį išnaudojimą.
Prostitučių biografijų faktai panašūs iki banalumo. Juos aiškindami dažniausiai susimauna ir didžioji dalis visuomenės, ir puolusių moterų gelbėtojai. Prostitutė – ne auka, o tik malonumų ieškotoja, ji nekeistų gyvenimo būdo net tada, jei jos nesmaugtų skurdas. Toks požiūris trukdo imti už gerklės sekso industrijos organizatorius Lietuvoje. Taigi prekybos žmonėmis aukos susitikimas su specialistais buvo sąmoninga provokacija.
Išvada šokiruoja: ne tik su prostitucija nesusidūrę piliečiai, bet ir gelbėjančių tarnybų darbuotojai linkę manyti, kad dauguma moterų prostituciją renkasi savanoriškai. Todėl esą nebūtina labai stengtis puolusioms moterims padėti.

Prostitucijos versle atsidūrusią moterį ir pagalbos aukoms specialistus akis į akį suvedė Lietuvos „Caritas” ir Šiaulių prokuratūra. Šio susitikimo dalyviai iš anksto buvo perspėti, kad tokių istorijų kaip Dinos Lietuvoje – tūkstančiai. Bet ji sukėlė aštrius ginčus ne tik dėl pagalbos būdų, bet ir dėl to, kodėl jie neveikia.
Dviejų vaikų motina rizikavo
„Bijau ir vyrų, ir moterų. Apsimetusi, kad užjaučia mano skurstančius vaikus, į prostituciją mane įstūmė moteris. Ji puikiai suprato, jog esu išsekusi ir nevalgiusi. Todėl matė, kad griebsiuosi šiaudo ir nekritiškai žiūrėsiu į bet kokį pasiūlymą gauti darbo. Šiurpstu nuo to, kaip pasikeitė mano vaikai, kai apgaulės būdu buvome išvežti į Angliją. Baisu, kas nutiko jų sąmonei. Tokių kaip aš Lietuvoje – galybės. Tik mažai daliai padeda kokios nors tarnybos. Pažįstu aukų, į kurias ironiškai žvelgia pareigūnai, privalantys padėti”, – pamažu rinkdama žodžius kalbėjo jauna moteris.
Dviejų vaikų motina Dina rizikavo, kad po viešo eksperimento gali paaiškėti, iš kokio miesto ji buvo atvežta į susitikimą Šiauliuose. Moteris baiminosi, kad, informacijai prasprūdus į viešumą, dabartinis jos vyras gali pakeisti požiūrį į jų santykius. Dina smarkiai nerimavo ir dėl savo tėvų reakcijos, nes jie nuo vaikystės dažniausiai nebuvo pajėgūs suvokti, kas naudinga jų dukteriai, o kas dar labiau blogina jos padėtį.
Pareigūnai tyčiojasi
„Dina, kodėl jūs sutikote savo istoriją pasakoti viešai?” – paklausiau moters po to, kai ji išėjo iš salės.
„Nes visi linkę kaltinti į skurdą ir beviltišką situaciją pakliuvusią moterį. Taip mano net artimi žmonės. Jie nenori pripažinti, kad patys niekuo nesugebėjo padėti, kai pagalbos reikėjo labiausiai. Apie policininkų elgesį jau nekalbu – jiems į bėdą patekusi moteris yra tiesiog pasileidėlė, kuri nusipelnė pašaipos, o ne pagalbos. Ne vieno pareigūno nuomone, tokioms moterims reikia ne padėti, o iš jų tyčiotis. Taip kartais mano ne tik vyrai, bet ir pareigūnės moterys”, – karčiai kalbėjo Dina.
Išprievartauta trylikos
Vos gimusi Dina buvo atiduota į kūdikių namus. Iš ten ją kuriam laikui pasiėmė seneliai, o paskui – tėvai.
„Niekas namie man neaiškino apie lytinius santykius. Buvau vos trylikos, kai pirmasis vaikinas manimi pasinaudojo. Buvau patikli ir maniau, kad mes nuoširdžiai draugaujame”, – prisiminė moteris pirmojo išprievartavimo istoriją.
Vyresnis draugas pasikvietė paauglę pažaisti kortomis į svetimą butą. Paaiškėjo, kad kortos – tiktai masalas. Bute buvo ir daugiau vyresnių jaunuolių.
„Jie ėmė reikalauti oralinio sekso. Man buvo baisu ir šlykštu. Neturėjau apie tokius dalykus žalio supratimo. Ėmiau maldauti, kad mane paleistų. Prašiausi į tualetą manydama, kad sugebėsiu iššokti per langą. Tačiau butas buvo penktajame aukšte”, – slogius prisiminimus pasakojo Dina. Pabėgti bandžiusią paauglę išgėrusi kompanija ėmė daužyti.
„Jeigu su manimi permiegosi, mes tave paleisime”, – ištarė vaikinas, kurį trylikametė naiviai laikė savo pirmąja meile. „Pasidaviau, nes vyliausi, kad kiti manęs nelies. Kai mane paleido, nekenčiau ir jų, ir savęs. Pasiskųsti nebuvo kam: namie būčiau buvusi apkaltinta dar kartą”, – kalbėjo moteris.
Dovanojo minkštus žaislus
Su kitu vaikinu ji ėmė draugauti po trejų metų.
„Jis dovanodavo man minkštus žaislus, kurių iki tol niekada nebuvau turėjusi. Kad man kažkas kažką dovanoja, atrodė tikras stebuklas. Tikėjau, kad tas vyrukas mane myli, bet paliko, vos pastojau. Tėvai iš pradžių manęs nevijo lauk. Bet kai gimė sūnus, ėmė kaltinti, kad nieko nesugebu ir nesusirandu darbo. Iš tiesų ir negalėjau jo susirasti, nes buvau per jauna, neturėjau jokių įgūdžių”, – pasakojo Dina.
Kūdikio susilaukusi moteris nežmoniškai sulyso, nes visai neturėjo ko valgyti. Ji jautėsi labai vieniša ir bevertė, nes nesuprato, kodėl paliko antrasis partneris, iš kurio tikėjosi atramos. Tėvų pagalbos nebuvo ko laukti, nes jie tik kaltino, kad duktė sėdi ant jų sprando ir yra niekam tikusi.
Dar vienas nusivylimas
Sutikusi trečiąjį vyrą, kuriuo patikėjo, Dina susilaukė dukters: „Mano tėvams jis nepatiko. Sakė, kad bus nepastovus, nesusiras darbo. Bet jų nuomonė man neatrodė svarbi, nes jie visada smerkė viską, ką darydavau. Kai dukteriai suėjo metai, vyras iš tiesų ėmė gerti ir smurtauti prieš mane ir vaikus. Šito ištverti buvo neįmanoma. Likau viena be jokių pajamų su dviem vaikais. Kilnodavausi iš buto į butą, nes susikaupdavo skolos, kurių negalėdavau atiduoti.”
Nuolat neprivalgydama jauna motina pasijuto visai išsekusi. Svoris nukrito taip baisiai, kad ji priminė perkarusią paauglę.Į skelbimą atsiliepė moteris Dina karštligiškai ieškojo darbo, nes jos ir vaikų nerėmė nei jų tėvai, nei namiškiai. Ji bandė įsidarbinti valytoja, namų tvarkytoja arba pagalbine darbininke virtuvėje, kad gautų nors trupinį maisto.
„Dėjau skelbimus, kur tik galėjau. Visur prirašydavau, kad intymaus darbo nesiūlytų, nes vien mintis apie lytinius santykius su nepažįstamais vyrais kėlė siaubą”, – aiškino Dina.
Kai jau buvo praradusi bet kokią viltį, į skelbimą atsiliepė moteris. Pasiūlė susitikti prie kavinės.
„Vos pamatė, kokia aš išsekusi, išsyk suprato, kad aš kelias dienas nevalgiusi. Pirmiausia pasisiūlė pamaitinti. Kai pasakiau, kad susimokėti neturėsiu pinigų, liepė nesirūpinti. Tik vėliau supratau, kad buvau jai pats tinkamiausias radinys: jauna, alkana ir neturinti jokių užtarėjų”, – kalbėjo į aklavietę patekusi moteris.
Diną labiausiai nustebino, kad per pietus pašnekovė nė žodžiu neužsiminė apie darbą. Išsiaiškinusi situaciją, geradarė pasakė, kad prie kavinės privažiuos jos pažįstamas, kuris turi saloną ir kuriam reikia darbuotojų.
Jautėsi skolinga už pietus
Atvažiavęs jaunas vyras perėmė auką iš verbuotojos ir pasakė, kad įdarbins masažo salone.
„Nuoširdžiai ėmiau aiškinti, jog masažo nesimokiau, bet jis nuramino – tuojau pat gali nuvežti į vietą, kur aš pamatysianti, kaip dirba kitos darbuotojos. Ir išmoksianti labai greitai. Buvo kiek neramu, kokia tai įstaiga, bet jaučiausi skolinga už pietus ir nedrįsau pasitraukti”, – kalbėjo Dina. Ji bandė išsisukti aiškindama, jog turi iš vaikų darželio paimti dukterį, bet vyras sakė, kad jokių problemų nesą: galįs vaiką paimti kartu ir nuvežti pas Dinos tėvus.
Kai jauna moteris atsidūrė vadinamajame salone, kuris buvo paprasčiausias butas, vyro tonas pasikeitė. Jis pareiškė turįs „stogą”. Ir kad tos, kurios sužino apie butą, neturi teisės atsisakyti darbo, nes su jomis bus susidorota.
„Tu nesijaudink: mes tave nuprausime, aprengsime, iškvepinsime – ir darbas malonus, ir pavalgiusi būsi”, – ramino suteneris. Dina bijojo ir pasilikti, ir atsisakyti. Atsisakius jos laukė ne tik alkis, bet ir siaubas, kad su ja ar vaikais bus susidorota. Salono šeimininkas priminė, kad dabar jau žino, kokį darželį lanko jos duktė ir kur gyvena Dinos tėvai.
Ištvėrė mėnesį
Lytines paslaugas šeimininko klientams ji teikė apie mėnesį. Kartais būdavo išvežama pagal užsakymus, bet dažniau vyrai užeidavo tiesiai į salonu vadinamą butą.
„Netrukus tėvai ir pažįstami ėmė klausinėti, ką aš dirbu, nes neretai grįždavau vidurnaktį labai pavargusi, bet dvelkdama kvepalais. Prisipažinau, kad įkliuvau, bet jie liepė nieko nepaisyti ir mesti tą saloną”, – prisiminė Dina.
Kai ji pareiškė išeinanti, salono šeimininkas reagavo ramiai.
„Jis net apsimetė draugu ir ėmė aiškinti, jog suprato, kad esu ne tokio tipo moteris, kuri gali eiti į lovą su girtais klientais. Sakė, jog pats turi žmoną, vaikų ir šeimą, todėl puikiai suprantąs, kad šis darbas man ne prie širdies”, – pasakojo moteris.
Jai smarkiai palengvėjo, kad salono šeimininkas nė neketina jai keršyti ar bandyti sulaikyti. Tačiau pinigų už mėnesį teiktas lytines paslaugas ji negavo, nes vyras priminė, kad ji esanti skolinga už drabužius, kosmetiką, maistą.
Į užsienį pardavė pažįstama
Ištrūkusi Dina nebegalėjo su vaikais gyventi pas tėvus, nes jos vėl laukė nuolatiniai priekaištai. Apsigyventi kartu pasiūlė pažįstama. Iš pradžių šelpė, o paskui paaiškėjo, kad draugė irgi dirba sutenere.
„Buvau įsiskolinusi jai už savo ir vaikų maistą. Paprašė kelis kartus susitikti su jos pažįstamais vyrais. Nedrįsau atsisakyti, nes supratau, kad būsiu išvyta lauk. Kur galėjau eiti žiemą su dviem vaikais? Kai pasakiau, kad į viešbutį einu paskutinį kartą, tą pačią naktį ji paėmė iš vieno vyro pluoštą pinigų. Supratau, kad esu parduota draugės, kuri turėjo suprasti, kaip man sunku”, – baisėjosi Dina.
Išsigandusi laukė, kaip su ja pasielgs vyras, kuris paėmė pinigus. Tačiau jis nieko nereikalavo ir draugiškai pasiūlė nuvežti iki tėvų namų kartu su vaikais. Draugė liepė jai išsikraustyti iš buto.
„Vos atsipalaidavau, jis man tuoj pat papasakojo kitą pasakėlę. Sakė su žmona važiuojąs į Angliją, todėl galįs ir mane su vaikais paimti kartu. Vaikai galėsią lankyti darželį ir mokyklą, o mane jis įdarbinsiąs daržovių fabrike. Sakė, kad gyvensiu tikrai saugiau, nes man nereikės naktimis „gatvinėti”. Man tai pasirodė tikra prošvaistė, nes tėvų namuose manęs laukė pragaras ir tas pat nedarbas”, – aiškino patikli moteris.
Nei mokyklos, nei laisvės
Kai atėjo laikas išvykti į Angliją, Diną nusipirkęs vyras pasakė, kad dar nesusitvarkė reikalų Lietuvoje, todėl atvyksiąs vėliau. Tačiau jis padengė moters skolas ir įsodino ją su vaikais į automobilį. Vairuotojas nugabeno į kitą trijų kambarių butą, tik jau Anglijoje. Bute pasitiko moteris, kuri buvo pristatyta kaip buto prižiūrėtoja. Ji buvo lietuvė. Dinos sūnus ir duktė buvo apgyvendinti viename kambaryje. Kitame gyveno Dina, o trečiajame kambaryje – nepažįstamas vyras, irgi lietuvis. Iš klausimo apie darbą daržovių fabrike buvo tik pasijuokta. Paaiškėjo, kad Dina dirbs prostitute, o moteris saugos jos vaikus, kad jie nesibastytų gatvėmis ir neįkliūtų policijai. Apie darželį ir mokyklą nebuvo nė kalbos.
Atvykėlei buvo trumpai paaiškinta, kad tame pačiame bute gyvenantis vyras parūpins klientų ir vežios pagal užsakymus. Moteris su vaikais buvo užrakinta ir išeiti iš buto neturėjo teisės.
Valgyti – dviem dienoms
„Jie mane prispaudė visai paprastai: nupirko vaikams valgio maždaug dviem dienoms, o paskui pasakė: „Eik į gatvę ir užsidirbk. Negi marinsi savo vaikus badu?! Įsivaizduojate, kaip jaučiausi išėjusi į gatvę ir nemokėdama nė žodžio angliškai? O jei ir būčiau mokėjusi, nebūčiau išdrįsusi kreiptis į žmones, nes sutenerio rankose buvo mano vaikai”, – ašarojo Dina.
Lietuvei tekdavo iki paryčių šalti gatvėje, kol užkibdavo koks praeivis: „Daugiausia tai būdavo albanai, labai šiurkštūs. Ir mušdavo, ir tyčiodavosi, ir reikalaudavo patenkinti įvairias iškrypėliškas aistras. Klaikiai jų bijojau, tačiau nieko negalėjau padaryti, nes nežinojau, kas nutiks vaikams, jei nieko neuždirbsiu.”
Kartais moteris buvo vežama pas klientus.
„Sykį buvau pristatyta vienam klientui, kuris žiemą nuvežė mane už miesto, išrengė nuogai, pridaužė iki kraujo ir paleido eiti per sniegą. Tai buvo baisiausias dalykas, kurį ten patyriau. O po poros dienų dar visą mėlyną mane suteneris vėl išvarė į gatvę”, – prisiminė moteris.
Gelbėtojai atakavo namą
Leisgyvę ir žaizdotą lietuvę pakelėje aptiko policininkai. Jie susisiekė su vertėja, ir Dina papasakojo, kur laikomi jos vaikai. Namas buvo apsuptas. Per suėmimą vaikų kambarys buvo izoliuotas, kad mažųjų neišgąsdintų gelbėtojų ataka. Visa šeima buvo skubiai išvežta į kitą miestą, kad nusikaltėliai negalėtų aptikti pėdsakų. Dinai nebuvo leidžiama naudotis telefonu, kol gauja nebuvo areštuota.
„Iki šiol susigūžiu, kai šalia manęs netikėtai stabteli automobilis. Bijau telefono skambučių ir darbo pasiūlymų. Kai akiratyje sušmėžuoja nepažįstama moteris ar vyras, suakmenėju: ar nesiartina kita sutenerė ar klientas albanas? Tačiau labiausiai nerimauju, ką tame bute, kol aš aptarnaudavau klientus, yra matę mano vaikai. Kaip ši istorija paveiks jų psichiką ateityje? Mūsų visų išgyvenimai buvo tragiški. Šias kančias patyriau ne todėl, kad būčiau linkusi į paleistuvystę: neturėjau kuo maitinti savo vaikų. Ir man niekas nuo vaikystės nepadėjo – tik kaltino”, – dėstė buvusi prostitutė.
Laisvas moters apsisprendimas – mitas
Jonas Ruškus
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius
„Lietuva – moterų eksporto šalis. Prekyba žmonėmis mūsų šalis nė kiek nenusileidžia Lenkijai ir Rusijai, nors gyventojų skaičius daug mažesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mūsų universiteto mokslininkams užsakė tyrimą apie paslaugų, teikiamų lytiškai išnaudojamoms moterims ir prekybos žmonėmis aukoms, efektyvumą. Tyrimas atskleidė, kad moteris, patekusi į prostitucijos vergovę, patiria itin didelį visuomenės nejautrumą ir nesupratimą. Ji pašiepiama, o tai moterį dar labiau stumia į vergovę. Be to, neretai tie, kurių profesinė misija – padėti žmogui, patekusiam į bėdą, ypač vyrai ar vyriškų profesijų atstovai, yra įsitikinę, kad tapsmas prostitute yra savanoriškas apsisprendimas ir nėra reikalo jai iš esmės padėti.
Ar galima vadinti savanorišku apsisprendimą, kai žmogus dėl įvairiausių aplinkybių yra pažeistas
ir nebeturi galimybių pasipriešinti gerai organizuotiems, moters pažeidžiamumu manipuliuojantiems asmenims? Brendimas be tėvų internatinio tipo namuose, skurdas, ankstyva lytinė prievarta, menkas išsilavinimas, socialinių įgūdžių nebuvimas yra tos aplinkybės, kurios sukuria prielaidas „savo noru” įtraukti moterį į prostituciją. Į nusikaltimų tyrėjų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų klausimą, kodėl auka nepasirinko kito kelio, mūsų atliktas tyrimas atsako: dažniausiai kito kelio tiesiog nebuvo.
Vėliau išsivysto vadinamasis išmoktas bejėgiškumas, kai žmogus nebesipriešina už jį stipresnėms aplinkybėms. Todėl moterys retai pajėgia ištrūkti iš fizinės ir psichinės vergovės. Jei visuomenė, ypač specialistai, – nejautrūs, vergovė gali tapti namais.
Kartais suveikia Stokholmo sindromas: neturėdama, į ką kreiptis, į prostituciją pastūmėta auka įsimyli savo sutenerį, jei tas parodo nors kokį žmogišką bruožą. Jai sunku apsispręsti liudyti prieš jį. Savaime suprantama, kad tokios moterys yra aukos. Pažeidžiamumas ir pažeistumas akivaizdus net analizuojant elitinių prostitučių atvejus. Nėra ir vieno tipo pagalbos. Jei iš tiesų norima aukoms padėti, reikia ugdyti socialinį jautrumą – gebėjimą atpažinti aukos pažeidžiamumą kritinėmis situacijomis. Tai galioja ir visuomenei, ir tarnyboms, kurios dirba su prievartos ir prekybos žmonėmis aukomis.”
Tyla skatina nusikalstamą industriją
Kristina Mišinienė
Lietuvos „Caritas” projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” koordinatorė
„Prostitucijos ir prekybos žmonėmis tema laikoma nepatogia Lietuvoje. Tyla skatina sekso industrijos klestėjimą. Nebylus požiūris, kad aukos pačios kaltos, trukdo teisėsaugai atskleisti ir nubausti nusikaltimų vykdytojus, organizatorius. Nukentėjusiųjų skaičius didėja, nes sekso paslaugų vartotojų, užsakovų, organizatorių atsakomybė ir bausmės jiems – pernelyg menkos.
Lietuvos „Caritas” teikia pagalbą maždaug 100 nukentėjusių šalies moterų, bet aukų yra apie dešimt kartų daugiau. Į statistiką patenka tik tie lytinių nusikaltimų atvejai, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas. O realiai jo net nesiimama, jei kreipiasi ne grupė, o viena nukentėjusioji ir ji neturi liudininkų, kurie sutiktų duoti parodymus. Tada policija sako, kad ieškos kitų tų pačių nusikaltėlių aukų, o tai dažniausiai reiškia, jog tyrimas taip ir nebus pradėtas. Statistika netiksli ir dėl to, kad lytiniai nusikaltimai prieš Lietuvos pilietes itin dažnai įvyksta užsienyje. Net jei nusikaltimo organizatoriai yra lietuviai, atskleisti prievartos atvejai nepatenka į mūsų šalies statistiką.”
Pabandyk pradėti liudyti – išlėksi į orą
Nida Grunskienė
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė
„Naiviausias priekaištas aukai – kodėl ji nėjo į policiją? Todėl, kad merginai arba moteriai sakoma: „Tik pabandyk: tavo tėvų namas išlėks į orą!” Arba: „Tavo vaikams bus amen – daugiau niekada jų nepamatysi!”
Privalu suprasti aukos psichikos būseną: ją kamuoja gėda, pažeminimas ir kaltės jausmas. Moteris ima manyti, kad taip nutiko dėl jos pačios menkavertiškumo, todėl renkasi tylą. Net jei nukentėjusioji pasiryžta demaskuoti savo skriaudėjus, dažniausiai pavyksta nustatyti ne nusikaltimo organizatorius, o tik pagalbininkus – verbuotojus, vežėjus, saugotojus. Tik tuos asmenis prievartą patyrusi moteris būna mačiusi. Tiksliai įvertinti psichologinę aukos būseną yra labai svarbu. Blogiausia, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti psichologiniai argumentai teismui neretai neturi jokios vertės, nes įstatymas reikalauja objektyvių įrodymų.”
Airiai tokių iškrypimų nesugalvotų
Sonata Bružaitė
Vertėja, dirbusi Airijoje nagrinėjant lytinių nusikaltimų bylas
„Per trejus metus man teko dalyvauti maždaug 100 bylų. Kelios jų – lytiniai nusikaltimai, kuriuos yra padarę lietuviai. Prievartavimai tokie brutalūs, kad airis nusikaltėlis net neįstengtų tokių sugalvoti. Tai rodo, kad Lietuvoje visuomenė patylomis toleruoja atlaidumą žagintojams ir smurtautojams prieš moteris, nes antraip nesusiformuotų tokios nuostatos.
Dinos atveju suteneris Airijoje būtų nuteistas kalėti nuo 8 iki 16 metų. Lietuvoje pareigūnams, akivaizdžiai suvokiantiems, kad auka nemeluoja ir smarkiai nukentėjo, kelią užkerta tai, jog įstatyme nenumatyta, kad netiesioginiai įkalčiai yra ne mažiau svarbūs.”
Nukentėti prostitucijos versle – normalu
Violeta Savickienė
Advokatė
„Aukos – tik tos moterys, kurios į prostituciją buvo įtrauktos apgaule. Kadangi didžioji dalis apsisprendžia pačios, jų aukomis nevadinčiau. Nusikaltimai dorovei – sąlyginė sąvoka. Jeigu moteris sąmoningai apsisprendžia dirbti tokį darbą, privalo būti pasiruošusi nukentėti. Turi žinoti, kad reikės teikti paslaugas ir iškrypėliams, ir nestabilios psichikos žmonėms. Rizikos veiksnys – šio verslo dalis. Kai nepasiseka, labai patogu tapti auka. Iš visų socialinių tarnybų ateinantys šių moterų interesų gynimo raštai surašyti taip pat: prostitutė – auka, ji nežinojo, kas jos laukia. Nė už ką nesutinku, kad auka yra ta, kuri per vienus metus sugebėjo devynis kartus išvažiuoti į skirtingas šalis dirbti to paties.
Kadangi prostitucija yra verslas, o jo organizatoriai – vadybininkai, problemą išspręstų prostitucijos legalizavimas”.
Audronė Urbonaitė

Publikuota 2010 m. spalio 18 d.
Kovos su prekyba žmonėmis diena
Spalio 18-oji Europoje minima kaip Kovos su prekyba žmonėmis diena. Šia proga kalbamės su vienos iš Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstove, kurią puikiai pažįsta policijos pareigūnai, dirbantys prekybos žmonėmis kontrolės srityje, tiriantys bylas, susijusias su prekyba žmonėmis, su žmogumi, kuriam turėtų būti dėkinga ir ne viena nuo prekeivių žmonėmis nukentėjusi moteris ar mergaitė. Tai Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms” koordinatorė Kristina Mišinienė.
Galbūt dar ne visi Policijos departamento svetainės lankytojai girdėjo apie Jūsų atstovaujamą organizaciją ir jos veiklą, apie projektą, kurio koordinatorė esate. Tad prašytume trumpai pristatyti šį projektą ir savo veiklą.
2001-ųjų pabaigoje Lietuvos Caritas pradėjo vykdyti tuo metu visiškai naują projektą „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms”. Po ilgų ieškojimų nusistovėjo kelios pagrindinės pagalbos kryptys: psichosocialinės konsultacijos, saugus prieglobstis, darbinių įgūdžių įgijimas, teisinė pagalba moterims, apsisprendusioms bendradarbiauti su teisėsauga. Trumpai tariant, stengiamės daryti viską, kad nukentėjusiosios grįžtų į visuomenę, rastų sau ir savo vaikams palankią aplinką.
Nemažai pastangų dedame ir prevencijos srityje. Savivaldybėse, seniūnijose, mokslo, globos įstaigose skaitome paskaitas, organizuojame diskusijas, apskritus stalus, skirtus kovai su prekyba žmonėmis, įtraukimo į prostituciją klausimams; kalbame apie tai ne tik pačios, bet ir pasitelkiame patyrusių policijos, prokuratūros pareigūnų, psichologų, žurnalistų.
Daug laiko tenka skirti ir tarptautiniam bendradarbiavimui: ieškoti rėmėjų, dalyvauti įvairiose konferencijose, mokymuose, lydėti nukentėjusias moteris į kitas šalis dalyvauti teismuose. Šiuo metu projekte dirbame 11 socialinių darbuotojų, mūsų būstinės yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje. Plačiau apie mūsų veiklą galima sužinoti mūsų tinklapyje www.anti-trafficking.lt
Pastaraisiais metais apie prekybą žmonėmis kalbama ir rašoma, atrodo, nemažai. Ir policija nuolat informuoja, kaip nepatekti į prekeivių žmonėmis pinkles. Bet, deja, žmonių, tampančių prekeivių žmonėmis aukomis, nemažėja. Praktika rodo, kad prekeivių žmonėmis aukomis dažniausiai tampa nelabai išsilavinusios, neturinčios profesijos, skurdžiose ar asocialiose šeimose gyvenančios merginos iš provincijos.
Ką, Jūsų nuomone, reikėtų daryti kitaip? Kaip reikėtų pateikti informaciją, kad ji kuo geriau pasiektų būtent potencialias aukas, kurioms galbūt neprieinami laikraščiai, internetas?
Tai aktualus klausimas. Tikrai, neretai atrodo, kad kalnai bukletų, skrajučių, plakatų, interneto svetainės, filmukai „užstringa” jų kūrėjų aplinkoje, o potencialios aukos šia produkcija mažai domisi, ji tiesiog jų „neužkabina”. Kita vertus, ką parašyti skrajutėje 15-metei mergaitei iš atokios provincijos, gyvenančiai girtaujančioje šeimoje, jau patyrusiai ne vieną seksualinės prievartos epizodą, neturinčiai sąlygų ir motyvacijos lankyti mokyklą? „Netapk prekybos žmonėmis auka”? Bet ta mergaitė jau seniai tapo auka – neprižiūrinčių tėvų, smurtaujančių aplinkinių, abejingų ir bejėgių tarnybų. Kartais man atrodo, kad reikėtų kalbėtis ne su ta minia sutrikusių, pasimetusių vaikų ar moterų, praktiškai neturinčių jokių galimybių; turėtume šaukti atsakingoms valdžios struktūroms: neleiskite mūsų moterims ir vaikams tapti prekybos žmonėmis aukomis, neleiskite jiems supūti viešnamiuose, uždusti kalėjimuose.
Reali prevencija yra iššūkis visų pirma valstybei.
Nemažai manančiųjų, kad į prekeivių žmonėmis pinkles įsipainioja laisvo elgesio merginos. Esate minėjusi, kad ir policijos pareigūnai kartais vadovaujasi mitais – neva visos moterys, patekusios į prekeivių žmonėmis tinklus, laisvo elgesio ir panašiai.
Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ką turėtų žinoti policijos pareigūnai, kuriems tenka susidurti su moterimis, nukentėjusiomis nuo prekeivių žmonėmis?
Manyčiau, bet koks išankstinis nusistatymas trukdo objektyviai įvertinti situaciją, tinkamai surinkti parodymus. Laisvo ar rimto elgesio žmogus – skauda visiems. Prielaidos dėl „laisvo elgesio merginų” dažnai gali paskatinti „laisvai” elgtis su jomis, nesiskaitant su elementariomis žmogaus teisėmis. Gebėjimas identifikuoti prekybos žmonėmis auką, sąžiningo, keliančio abipusį pasitikėjimą santykio užmezgimas – visa tai gali būti sąlygos sėkmingam tyrimui, kuris galbūt baigsis sėkme teismo salėje!
Suprantu, kad šiandien sunku kalbėti apie pasitikėjimą, užuojautą, platesnį situacijos matymą – mus visus kamuoja finansiniai nepritekliai, pervargimas, palaikymo stoka – tačiau kare prieš prekeivius žmonėmis turime labai aiškiai matyti savo tikslus ir pasirinkti tinkamą strategiją jiems pasiekti.
Juk būtent sekso industrijos kūrėjams ir vartotojams yra paranku visuomenei skleisti nuomonę, kad prekybos žmonėmis nėra, kad tai tik „pasileidusių, ieškančių gero uždarbio, nieko kito nesugebančių” moterų gyvenimo būdas. Turime tikrai nemažą būrį pareigūnų, įvykdžiusių ne vieną sėkmingą prekeivių žmonėmis išaiškinimo operaciją, atlikusių sudėtingiausius ikiteisminius tyrimus. Linkiu iš visos širdies, kad jų profesionalumas ir patirtis būtų įvertinti ir išgirsti kolegų, suprasti visuomenės.
Kai kalbama apie prekybą žmonėmis, oficiali statistika ir visuomeninių organizacijų duomenys dažnai skiriasi.
Gal galėtumėte pateikti vieną kitą skaičių: kiek nuo prekeivių žmonėmis nukentėjusių moterų kreipėsi į Caritą šiemet? Ar tokių atvejų daugėja?
Šie duomenys skiriasi daugelyje šalių. Visuomeninių organizacijų ir oficialūs (mūsų šalyje tai tikriausiai policijos) statistiniai duomenys skiriasi pirmiausiai dėl to, kad skiriasi skaičiavimo metodai. Nukentėjusios moterys ir vaikai, gavę pagalbą visuomeninių organizacijų sektoriuje, tačiau dėl įvairiausių priežasčių neduodantys parodymų iš viso arba liudijantys ne Lietuvoje – ar jie atsispindi vadinamojoje oficialioje statistikoje? O jeigu pritrūkus įrodymų tyrimo eigoje pakeičiami kaltinimai? O kaip dėl viso būrio nepilnamečių Vakarų Lietuvoje, kuriuos suaugusieji organizuotai vežė vogti į Norvegiją, Prancūziją, Italiją? Jeigu mes su šiais asmenimis dirbame, mūsų statistikoje jie figūruoja.
Šiemet teikiame pagalbą maždaug šimtui moterų ir vaikų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis ir prostitucijos. Tai gana stabilus skaičius – didesniam skaičiui nukentėjusiųjų nepajėgtume padėti.
Jei kalbame apie skaičius, vieningus identifikavimo kriterijus, planingą, kokybišką pagalbą, noriu pasakyti, kad Lietuvoje labai reikėtų valstybinio centro (kad ir nedidelio), užsiimančio kova su prekyba žmonėmis. Toks centras turėtų koordinuoti įvairių pavienių sektorių pastangas šioje srityje.
Esate minėjusi, kad Carito socialiniai darbuotojai patys ieško moterų, kurioms reikia pagalbos. Ar yra moterų, kurios Jus susiranda pačios? Kokią pagalbą pas Jus gali gauti nukentėjusiosios?
Mūsų darbo laukas tikrai ypatingas, čia daug savos specifikos ir taisyklių. Taip, pačios prekybos žmonėmis aukos labai retai kreipiasi pagalbos. Per visus mūsų gyvavimo metus buvo gal keliolika tokių atvejų. Daugelį nukentėjusiųjų, gavę informaciją iš įvairiausių šaltinių, susiradome pačios arba jas atlydėjo kitų tarnybų atstovai.
Naudodamasi proga, norėčiau padėkoti visiems pareigūnams, kurie palydėjo nukentėjusias moteris iki mūsų centrų regionuose, drąsino jas pasitikėti savimi, priimti teikiamą pagalbą.
Apie mūsų pagalbą minėjau, noriu tik pabrėžti, kad nukentėjusiųjų grįžimas į visuomenę – ilgas ir sunkus kelias. Nusikaltėlių aukoms tenka labai ilgai gydytis psichologines ir fizines traumas, mokytis naujų įgūdžių, priimti kasdienybę su visais smulkiais ir neįdomiais rūpesčiais. Tačiau tai verta daryti!
Ką patartumėte daryti merginai, kuri jau pateko į prekeivių žmonėmis pinkles: yra uždaryta, mušama, jai grasinama, nėra galimybės paskambinti artimiesiems?..
Dažnai tai yra labai ekstremali situacija, lydima tokių jausmų kaip siaubas, gėda, neviltis, panika. Remdamasi išgyvenusių merginų pasakojimais, galėčiau patarti kiek įmanoma išlaikyti blaivų protą, savyje nepasiduoti, akylai stebėti situaciją ir ieškoti progos pabėgti, prašyti pagalbos. Vienas merginas šie išgyvenimai užklumpa visai nepasiruošusias, kitos mato artėjančios bėdos ženklus, bet nekreipia dėmesio į juos, tikisi, kad blogiausia galbūt jas aplenks. Bet nereikėtų ignoruoti tokių ženklų, nes paprastai smurtinėje situacijoje pagalbos nesulaukiama – aukos pasakoja apie grupinius, iškrypėliškus prievartavimus, žalojimus, kankinimus.
Ar stebite, kaip toliau klostosi moterų, kurioms Jūsų darbuotojai padėjo, gyvenimas?
Taip, esame sukūrę specialią palaikomąją programą moterims, kurioms nebeteikiama aktyvi pagalba. Patariame dėl darbo, gyvenamosios vietos, vaikų auklėjimo, net širdies draugų! Taip pat turime gražią tradiciją kas mėnesį visuose penkiuose mūsų centruose rengti buvusių mūsų klienčių susitikimus, tai savotiški „Laisvalaikio klubai”. Žvelgdamas iš šalies į tą linksmą, spalvingą būrį, nė nepagalvotum, kad ne taip seniai tai buvo nusiminusios, vienišos, skausmo palaužtos moterys ir mergaitės.
Deja, yra istorijų, kurios baigiasi nesėkmingai: ištrūkus iš vergijos, į ją vėl sugrįžtama. Bet mums labai svarbu perduoti moterims vilties žinutę – galbūt ateis diena, kai auka pasakys: aš daugiau nenoriu taip gyventi, noriu gyventi kitaip.
Ko linkėtumėte policijos pareigūnams šiandien, kai minima tarptautinė Kovos su prekyba žmonėmis diena?
Linkėčiau drąsiau su mumis bendradarbiauti, dažniau kviestis mus į pagalbą.
Taip pat sveikatos, ištvermės, stiprių šeimų!
www.policija.lt informacija

Publikuota: 2010 m. spalio 14 d. ir 2010 m. spalio 16 d.
Šios vasaros pabaigoje per visą Lietuvą nuvilnijo žinia apie pasienyje sulaikytus mūsų rajono gyventojus, į prostitucijos tinklus gabenusius nepilnametę. Dar vyksta šio nusikaltimo ikiteisminis tyrimas, mat į verbuotojų spąstus pakliuvusių merginų vis daugėja. Į Kupiškį užsukusios Lietuvos Carito draugijos projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” atstovės Panevėžio regione pasakojo, kokia realybė laukia aukso kalnais svetimoje šalyje susigundžiusių lietuvaičių.
 
Kupiškėnė globojama 
Į verbuotojų nagus pakliuvusi nepilnametė Kupiškio rajono gyventoja šiuo metu saugiai globojama Lietuvos Carito draugijos projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” Panevėžio apskrities savanorių. Dabartinė merginos gyvenamoji vieta itin slepiama, kadangi jos saugumui iki šiol gresia pavojus.
“Mes nuomojame savo klientėms butus, kad jos mažiau viešintųsi. Mergaitė iš jūsų rajono šiuo metu saugi ir bando atsistoti ant kojų po patirtų įvykių. Mūsų savanoriai padeda jai visapusiškai: ir materialiai, ir morališkai… O apie bylą kol kas kalbėti daug negaliu, nes vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Jau aišku, kad nuo įtariamųjų nukentėjusių aukų bus dar daugiau – prostitucija neša didelius pinigus”, – “Kupiškėnų mintims” sakė užsukusios Lietuvos Carito draugijos projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” Panevėžio regiono koordinatorė Neringa Ramonaitė bei socialinė darbuotoja Jolita Bučiūnaitė.
Prostitucija, pasak viešnių, viena skaudžiausių temų šiandieniniame pasaulyje. Anot jų, nereikia manyti, kad ši problema neaktuali tokiems mažiems miesteliams, kaip Kupiškis. Carito savanoriai šiuo metu dirba su penkiomis prostitucijos aukomis iš mūsų rajono.
Iš viso nuo 2004 metų Panevėžio apskrityje dirbantys projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” nariai bandė padėti apie 150 nuo prostitucijos nukentėjusių merginų. Daugiausia jų kreipiasi iš Panevėžio ir Biržų rajonų.
“Svajonių” pasaulis 
Kalbantis, kokios merginos dažniausiai papuola į verbuotojų akiratį, N. Ramonaitė sakė, kad kartais net sunku patikėti, kokiame užkampyje surandamos aukos. Tai dažniausiai iš asocialių šeimų kilusios, socialinių įgūdžių per mažai turinčios merginos. Dažnai rožėmis klotu pasauliu užsienyje susigundo ir vaikų globos namuose augančios panelės.
“Daug atvejų būna, kai patys tėvai parduoda savo dukrą už alaus “bambalį”. Tokiose šeimose paprastai auga daug vaikų. Jie kiekvieną dieną mato girtuokliavimą, smurtą ir jaunai mergaitei netikėtai atsiradęs princas ant balto žirgo tampa išsigelbėjimu. Jis pavežioja vargšelę po kavines, nuperka kosmetikos, drabužėlių, o po trijų savaičių pasiūlo kartu važiuoti į užsienį. Merginai, kuri iki tol nematė tokio gražaus pasaulio, tai tikra svajonė. Tačiau tik verbuotojas būna malonus ir gražus, o patekus į sutenerio rankas viskas apvirsta aukštyn kojomis”, – pasakojo koordinatorė dažną į prostituciją priviliotos aukos istorijos pradžią.
Moko savarankiškumo 
Šios “Kupiškėnų minčių” pašnekovės jau praėjusiame numeryje minėjo, kad savo klientėms pagalbą teikia trimis kryptimis. Pirmiausiai iš prostitucijos išplėšta mergina dėl saugumo apgyvendinama toli nuo savo gimtų namų, kur jai apribojamas judėjimas. Čia ji gauna viską, kas jai reikalinga: maisto, rūbų, medikų ir psichologų pagalbą.
Tačiau svarbiausia, ką nukentėjusioji privalo padaryti – pateikti pareiškimą policijai dėl prekybos žmonėmis. Tai, pasak projekto koordinatorės, kartais užtrunka ir visą mėnesį – merginos būna prigąsdintos ir įtikintos, kad jos nieko nesugeba, tik aptarnauti vyrus.
“Suteneriai merginoms visą laiką sako, kad jos bejėgės. Todėl vienas pagrindinių mūsų uždavinių – iš naujo įskiepyti savarankiškumą. Joms net nueiti į Darbo biržą užsiregistruoti – sudėtinga misija”, – kalbėjo koordinatorė.
Dar sunkiau būna, kai nukentėjusios privalo eiti į teismo posėdžius, kur susitinka su savo verbuotojais ir suteneriais. Šiam žingsniui merginas ruošia psichologai, tačiau prieš įeidamos į teismo salę daugelis jų geria raminamuosius vaistus.
“Mūsų teismų sistema dar nėra labai teisingai organizuota. Į salę atėjusios merginos turi sėdėti šalia savo skriaudikų, kurie jas be jokių skrupulų gąsdina, replikuoja jų parodymams. Ne vienai nukentėjusiajai tokiu metu net psichiatro pagalbos prireikia”, – kalbėjo koordinatorė.
Paruošia naujam gyvenimui 
Po truputį pradėti naują nukentėjusiosios gyvenimą – antrasis projekto darbuotojų etapas. Šį darbą paprastai atlieka projekto socialinis darbuotojas.
Pradžioje savanore, o šiuo metu jau tikra specialiste dirbanti projekto atstovė Jolita Bučiūnaitė pasakojo, kaip sunku prasiskinti kelią į nuskriaustų merginų širdis ir pelnyti jų pasitikėjimą. Tik po to jau galima paskatinti jas ieškoti naujo būsto, darbo, susitvarkyti pašalpas.
Ne viena moteris į prostituciją patenka palikusios namuose vaikus. Todėl projekto atstovai padeda ir jais pasirūpinti.
Kai kurios merginos sugeba nors minimaliai susitvarkyti savo gyvenimus. Tačiau dar ilgą laiką projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” specialistai domisi, kaip joms sekasi.
Tai trečiasis pagalbos etapas. Carito atstovai retkarčiais jas aplanko, kviečia į savo organizuojamus laisvalaikio užsiėmimus.
Ingrida Nagrockienė
“Kupiškėnų mintys” Nr. 116 (8898); Nr. 117 (8899)

Publikuota 2010 m. rugpjūčio 25 d.
Kol solidūs Lietuvos verslininkai kapanojasi sunkmečio bankrotuose, organizuotos nusikalstamos grupuotės lobte lobsta – užsienyje milžiniškus pelnus jiems krauna prostitutėmis įdarbintos lietuvės.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Šiaulių rinktinės operatyvininkai praeitą savaitę išaiškino grupuotę, kuri vertėsi prekyba žmonėmis. Užsienyje dirbti prostitutėmis nusikaltėliai verbuodavo nepilnametes lietuvaites. Anot specialistų, tai jau tapo šiurpia Lietuvos kasdienybe.
Nuo dokumentų klastojimo iki prekybos žmonėmis
„Viskas prasidėjo dar šių metų pradžioje, kai gavome informacijos apie grupę asmenų, kurie galimai užsiima lietuviškų asmens dokumentų gabenimu į užsienį ir taip aprūpina neteisėtai Vakarų Europoje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius. Lietuvoje tai labai populiari veikla, jos mastas – milžiniškas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė VSAT Šiaulių rinktinės vado pavaduotojas Gintautas Šarauskas. Anot jo, kiekvienais metais Lietuvoje prarandama, pavagiama apie 40 tūkst. asmens dokumentų, o iš neteisėtos apyvartos grąžinama vos 1 000. Taigi likusieji panaudojami nusikalstamais tikslais. „O ką jau kalbėti apie masiškai Lietuvoje klastojamas tapatybės korteles. Nusikaltėliai, įvaldę naująsias technologijas, jų „prikepa“ didžiulius kiekius. Tokių dokumentų kaina Lietuvoje svyruoja tarp 400–600 Lt, pasiekus užsienį vertė šokteli gerokai per 1 000 Lt, o juk jų savikaina – vos keletas litų. Kai uždirbami tokie pinigai, nenuostabu, kad kiekvienas „save gerbiantis“ Lietuvos miestas turi bent po vieną dokumentų klastotoją“, – ironizavo pareigūnas.
Tikrinant informaciją apie dokumentų klastotojus, tyrimo gijos netikėtai pasisuko kiek kita kryptimi: pareigūnai sužinojo, kad grupuotė ieško moterų ir nepilnamečių merginų prostitucijos verslui. O kad su pastarosiomis užsienyje nekiltų problemų, asmens dokumentuose jos būdavo pasendinamos.
Gauta informacija pasitvirtino, kai VSAT operatyvininkai kelyje Marijampolė–Suvalkai patikrinti sustabdė iš Lietuvos išvykstančius du automobilius: „Volkswagen Transporter“, vairuojamą 43 metų Kupiškio rajono gyventojo, ir „Nissan Sunny“, vairuojamą 35 metų moters. Su ja važiavo dar viena mergina. Pasieniečiai, patikrinę automobilius, mikroautobuse rado vairuotojo piniginę, kurioje buvo dvi suklastotos asmens tapatybės kortelės. Vienoje jų buvo įklijuota keleivės nuotrauka bei nurodyta, kad merginai yra 19 metų. Netrukus pasieniečiai išsiaiškino, kad mašinos keleivė iš tiesų yra penkiolikmetė kupiškietė. Ją buvo mėginta neteisėtai išvežti į Ispaniją, kur ji būtų priverstinai įdarbinta prostitute.
Nukentėjo ne viena
Paauglę už sienos vežusius Kupiškio rajono gyventojus pareigūnai uždarė į areštinę. Šiaulių miesto apylinkės teismas vyrą leido suimti trims, o moterį – dviem mėnesiams. Tačiau VSAT pareigūnai tęsė tyrimą ir Kupiškio mieste bei rajone atliko nemažai kratų. Jų metu rasta ir daugiau suklastotų dokumentų: draudimo liudijimų, įgaliojimų naudotis transporto priemonėmis užsienio šalyse. Vėliau Šiaulių rinktinės pareigūnai sulaikė dar du – 30 ir 35 metų – Kupiškio rajono gyventojus, tarpininkavusius ir padėjusius vykdyti nusikaltimą. Visų sulaikytųjų kupiškėnų kriminalinė praeitis itin spalvinga – pradedant teistumais už vagystes ir baigiant išžaginimais. Be to, Šiaulių rinktinės operatyvininkų žiniomis, kupiškėnų grupuotė turi nusikalstamų ryšių Italijoje ir Ispanijoje, užsiima veikla, susijusia su nelegalia užsieniečių migracija Vakarų Europoje, trečiųjų šalių piliečiams teikia suklastotus lietuviškus asmens dokumentus. Už padarytus nusikaltimus jiems gresia iki 12 metų nelaisvės.
G.Šarauskas VL prasitarė, kad šioje byloje yra nustatyta ir daugiau nukentėjusiųjų, ne tik išgelbėtoji penkiolikmetė. „Vienos jau buvo išvežtos į užsienį, kitas kėsintasi išgabenti arba jos buvo verbuojamos. Nuo šios grupuotės galėjo nukentėti dar bent keliolika merginų“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad VSAT Šiaulių rinktinėje tai bene stambiausias prekeivių žmonėmis sulaikymas per pastaruosius penkerius metus.
Važiuoja žinodamos pusę tiesos
Penkiolikmetę merginą, kol atliekami pirminiai tyrimo veiksmai, po apklausos pasieniečiai perdavė Lietuvos „Caritas“ atstovams. Anot G.Šarausko, taip elgiamasi norint išvengti tiek įtariamųjų, tiek artimųjų galimo poveikio. VSAT Šiaulių rinktinės vado pavaduotojo žiniomis, penkiolikmetės tėvai, nors ir turėjo šeimyninių nesutarimų su paaugle, apie dukros gabenimą į užsienį nieko nežinojo, tačiau pati mergina turėjo bent jau nutuokti, kur ir kokiu tikslu yra vežama.
„Informacijos, kuo jai teks verstis užsienyje, paauglė turėjo. Tik visą ar ne, sunku pasakyti. Manau ji žinojo, ką daro, tik gal rožinėmis spalvomis jai viskas buvo nupiešta, o nuvykus pasirodytų, kad viskas juoda“, – įtarė pareigūnas. Pasak jo, suteneriai, įkalbinėdami merginas vykti į užsienį, pabrėžia, kad nieko baisaus joms neteks daryti, kad viskas priklausys nuo jų pačių valios, tačiau tikrovė pasirodo visiškai kitokia. „Nuvažiavus iš merginų atimami asmens dokumentai, jos uždaromos kaip paukščiai į narvelį ir liepiama darbuotis. Moterims tenka aptarnauti net 20- 30 klientų per dieną!“ – pasakojo G.Šarauskas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus pareigūnai VL sakė, kad dažniausiai iš Lietuvos išvykstančios merginos nutuokia apie tai, kokį darbą turės dirbti, o jei jos yra apgaudinėjamos, tai tik dėl tam tikrų detalių (dėl atlyginimo dydžio, dėl gyvenimo sąlygų, dėl darbo pobūdžio ir pan.). Dažniausiai merginoms siūlomi konsumatorės, go-go ar striptizo šokėjų, eskorto ir panašūs darbai, t. y. tokie, iš kurių akivaizdu, kad gali tekti papildomai užsiimti ir prostitucija.
Sutenerių taikiklyje – pažeidžiamiausios
Pastaruoju metu iš Lietuvos merginos daugiausia gabenamos prostitucijai į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Kriminalistų duomenimis, už vieną merginą prekeiviai žmonėmis gauna apie 1 000 eurų pelno, tačiau, išnaudojant jas priverstiniam darbui, sumos būna žymiai mažesnės – nuo kelių šimtų litų. Prekeiviai nėra išrankūs merginų išvaizdai, bet dažniausiai taikosi į jaunas merginas, iš asocialių, neturtingų šeimų. Taip pat dažniau verbuojamos merginos, gyvenančios kaimo vietovėse, taigi turinčios mažiau informacijos. Paprastai jos būna be išsilavinimo, nemoka užsienio kalbų.
Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus operatyvininkų duomenimis, į prekybos žmonėmis voratinklį dažniausiai įkliūva 18–30 metų lietuvės. Tačiau Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė sako, kad šiame „versle“ amžiaus cenzas neegzistuoja. „Skirtingų vyrų – skirtingas skonis. Tad užsienio klientus gali aptarnauti ir garbingo amžiaus moterys ir visiškai jaunos mergaitės. Pastaruoju metu pastebime, kad į sekso vergiją parduodamų merginų amžius sparčiai jaunėja. Jauniausia Lietuvos „Carito“ globotinė buvo vos 12 metų“, – pasakojo specialistė.
Pareigūnų nuomone, dažniausiai jaunos merginos sutinka darbuotis prostitutėmis tikėdamosi užsidirbti greitų ir lengvų pinigų. Tačiau K.Mišinienė sako, kad pasitaiko, kai to imasi mergaitės ir iš pasiturinčių, gerų šeimų, kurioms pinigų visai nestinga. „Tokiu atveju lemiamą vaidmenį sužaidžia paauglystė, kai padažnėja konfliktai šeimoje, norisi maištauti prieš suaugusiųjų pasaulį, būti savarankiškomis. Gudrūs verbuotojai, suteneriai tuo labai greitai pasinaudoja. Jie dažnai tampa „geraisiais priglobiančiais, suprantančiais ir užjaučiančiais draugais“, galinčiais pasiūlyti pastogę, valgį, gerą uždarbį ir galimybę gyventi nepriklausomai nuo tėvų ar valstybės institucijų. Šiuo metu Lietuvoje labai populiaru tapo pabrėžti, kad save realizuoti ir tapti asmenybe galima „pardavus“ savo išorinį grožį. Todėl nenuostabu, kad prekyba žmonėmis vis dažniau siejama su mados ir grožio pramone, o nusikaltimai neretai vykdomi prisidengus modelių agentūromis“, – VL sakė K.Mišinienė ir pridūrė, jog ypač jaunos į prostituciją įtrauktos merginos patiria neišgydomų psichologinių sužalojimų.
Sunkmečio grimasos
Nors policijos suvestinės rodo, kad prekybos žmonėmis mastas Lietuvoje mažėja, tačiau praktiškai nejaučiama jokių situacijos pagerėjimo ženklų. Lietuvos „Carito“ specialistė VL pabrėžė, kad vien šiai organizacijai kasmet tenka globoti maždaug tiek pat nukentėjusių moterų – vidutiniškai po 100 per metus. Be abejo, tai tik maža dalis visų prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų, vienokiu ar kitokiu būdu grįžusių atgal į Lietuvą. Tačiau, anot K.Mišinienės, ir jų pakanka, kad matytume, kaip ekonominio sunkmečio akivaizdoje keičiasi prekybos žmonėmis „veidas“: „Šiuo metu dažniau į prostituciją parduodamos merginos iš rizikos šeimų, atsidūrusios sudėtingose gyvenimo situacijose, kai joms šiuo – krizės – laikotarpiu žūtbūt reikia pragyventi. Dažnai tai būna bedarbės vienišos mamos, turinčios priklausomybių. Jos bet kur važiuos, bet ką darys ir bet kuo pasitikės, kad tik išeitų iš nepakeliamos padėties“, – kalbėjo K.Mišinienė.
Anot jos, tiek prekybą žmonėmis, tiek prostituciją palaiko poreikis ir ekonominis skurdas. „Klientui juk tas pats, ar jį aptarnauja prostitutė savo noru, ar tai prekybos žmonėmis auka. Jam tiesiog reikia paslaugos. Be to, ne vienam vyrui tik dar labiau užkaista kraujas, kai mergina priešinasi, verkia. Tai yra baisus, iškrypėliškas smurto pasaulis. Moteris jame palaužiama jau pirmomis dienomis. Visuomenė turi pagaliau suprasti, kad nė vienai merginai tai nėra malonumas. Kol jos duoda naudos, tol iš jų spaudžiami syvai. Ir tik tada, kai moterys lieka niekam nebetinkamos, kai be alkoholio nebegali praleisti nė dienos, psichologiškai nebepakelia tokio gyvenimo, jas tiesiog išmeta. Tai negailestinga mašina, ištisa industrija ir labai stipriai suręstas verslas“, – pabrėžė pokalbininkė.
Virginija Mačėnaitė
www.valstietis.lt

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Šiaulių rinktinės operatyvininkai išaiškino asmenų grupuotę, besivertusią prekyba žmonėmis. Dirbti prostitutėmis užsienio šalyse nusikaltėliai Lietuvoje verbuodavo nepilnametes merginas, praneša VSAT.

Šių metų pradžioje VSAT pareigūnai gavo informacijos apie galimą vaiko verbavimą, siekiant išvežti jį į užsienį bei įtraukti į prostituciją, o taip pat – dėl disponavimo suklastotais dokumentais. Dėl šių faktų pasieniečiai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Praėjusį antradienį VSAT Šiaulių rinktinės operatyvininkai, kuriems talkino kolegos iš Lazdijų rinktinės, kelyje Marijampolė-Suvalkai patikrinti sustabdė iš Lietuvos išvykstančius du automobilius: „Volkswagen Transporter“, vairuojamą 43 metų Kupiškio rajono gyventojo, ir „Nissan Sunny“, vairuojamą 35 metų moters, gyvenančios tame pačiame rajone.

Pastaruoju automobiliu vyko dar viena mergina, kuri VSAT pareigūnams nepateikė asmens dokumentų. Netrukus pasieniečiai išsiaiškino, kad mašinos keleivė yra 15-metė kupiškietė. Ją, kaip manoma, mėginta neteisėtai išvežti į Ispaniją, kur nepilnametė būtų priverstinai įdarbinta prostitute.

Mikroautobuso „Volkswagen Transporter“ patikros metu VSAT pareigūnai rado vairuotojo piniginę, kurioje rastos, įtariama, suklastotos dvi asmens tapatybės kortelės. Vienoje jų buvo įklijuota „Nissan“ automobiliu gabentos 15-metės nuotrauka bei suklastoti asmens duomenys – nurodyta, kad merginai yra 19 metų.

Kita rasta asmens tapatybės kortelė neva priklauso 30-mečiui vyrui.

Automobilius ir jais vykusius pilnamečius Kupiškio rajono gyventojus Šiaulių rinktinės operatyvininkai uždarė į areštinę. Šiaulių miesto apylinkės teismas vyrą leido suimti trims, o moterį – dviem mėnesiams. Nepilnametę merginą po apklausos pasieniečiai perdavė Lietuvos Caritas atstovams.

Sulaikius du įtariamuosius, VSAT pareigūnai tęsė tyrimą ir Kupiškio mieste bei rajone atliko seriją kratų. Jų metu rasta ir daugiau, kaip manoma, suklastotų dokumentų: draudimo liudijimų, įgaliojimų naudotis transporto priemonėmis užsienio šalyse bei kitos informacijos, sudominusius tyrimą atliekančius pasieniečius.

Praėjusios savaitės pabaigoje Šiaulių rinktinės pareigūnai sulaikė dar du Kupiškio rajono gyventojus, tarpininkavusius ir padėjusius vykdyti minėtą nusikalstamą veiką. 30-metis kupiškietis suimtas dviem mėnesiams, o 35 metų vyrui teismas skyrė 8 paras arešto.

Sulaikytųjų kupiškėnų kriminalinė praeitis itin spalvinga. „Volkswagen Transporter“ vairavęs 43 metų vyras anksčiau yra teistas dėl išžaginimo, vagystės, įtartas viešosios tvarkos pažeidimu, savavaldžiavimu.

30-metis jo bendrininkas dėl vagysčių, į kurias būdavo įtraukiami ir nepilnamečiai, teistas net penkis kartus, be to, įtartas areštuoto turto išeikvojimu.

35 metų Kupiškio rajono gyventojas teistas dėl namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybos, anksčiau įtartas vagyste.

VSAT pareigūnai taip pat nustatė, kad nepilnametę į užsienį gabenusi moteris dėl įvykdytų nusikaltimų du kartus yra teista Italijoje. Iš šios šalies teisėsaugininkų šiuo metu dar laukiam atsakymo bei papildomos informacijos apie sulaikytąją.

Šiaulių rinktinės operatyvininkų žiniomis, kupiškiečių grupuotė turi nusikalstamų ryšių Italijoje ir Ispanijoje, užsiima nusikalstama veika, susijusią su nelegalia užsieniečių migracija Vakarų Europoje, trečiųjų šalių piliečiams teikia suklastotus lietuviškus asmens dokumentus.

Minėti įvykiai Lietuvoje bei grupuotės sulaikymas patvirtino faktą, jog nusikaltėliai aktyviai vykdė neteisėtą veiklą siekdami pasinaudoti probleminių ir socialiai pažeidžiamų šeimų padėtimi.

VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnai tęsia ikiteisminį tyrimą dėl kelių nusikalstamų veikų: vaiko pirkimo arba pardavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavimo ar vadovavimo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba gabenimo nepilnamečio asmens prostitucijai iš Lietuvos Respublikos.

Už padarytus nusikaltimus kupiškiečiams gresia iki 12 metų

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

Publikuota: 2010-08-17, https://www.delfi.lt/news/daily/crime/prekeiviu-zmonemis-gaujai-galingas-siauliu-pasienieciu-smugis.d?id=35538343

Publikuota 2010 m. liepos 14 d.

„Caritui“ pasišovus atlikti gyventojų apklausą apie prostituciją šalyje, sulaukta nuostabą keliančių rezultatų. Vienas netikėčiausių – žmonės suvokia šios problemos opumą ir net siūlo būdų ją spręsti.

Pirmąkart Lietuvos „Caritas“ tokias apklausas vykdė Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse – siekta išsiaiškinti visuomenės požiūrį į prostituciją. Gauti rezultatai specialistus nustebino.

 
Pasirodėme supratingi

Tiesa, atskirų regionų gyventojų nuomonė nebuvo lyginama, nes situacija panaši visur. Prostitucija – vieninga visos šalies problema.

Projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė sakė, kad Panevėžys galbūt išsiskyrė tuo, kad čia noriai sutiktas prašymas apklausti į Savivaldybės patalpas užsukančius interesantus. Kitose savivaldybėse dėl to kilus problemų, apklausai teko rinktis kitas vietas.
„Čia buvo problemos supratimas, o patys atsakymai niekuo neišsiskyrė iš bendros situacijos“, – pasakojo K. Mišinienė.
Vertinant visos šalies gyventojų atsakymus, kai kurie nustebino. Pavyzdžiui, pasiteiravus, su kuo asocijuojasi prostitucija, dauguma atsakė, kad su moters išnaudojimu ir prekyba žmonėmis.
Vadinasi, didžioji dalis supranta, kad prostitucija nėra vien pačios moters laisva valia pasirenkamas darbas, kaip kartais įsivaizduojama.
„Tai parodo, kad dešimt metų dirbame ne veltui“, – džiaugėsi K. Mišinienė.
 
Keičiasi, bet…
Dauguma apklaustųjų nenori, kad prostitute būtų jam artimas žmogus ir kad prostitucija būtų legalizuota. Tačiau čia pastebimas tam tikras skirtumas: prieš prostitucijos legalizavimą yra mažiau vyrų nei moterų. Be to, dauguma žmonių mano, kad reikia bausti ne moteris, o sutenerius ir klientus.

„Gyventojai supranta, kad yra organizuota sekso industrija, o ne moterys, norinčios tuo užsiimti. Manėme, kad gal tik mes tą suprantame“, – prisipažino K. Mišinienė.
Beje, pačių gyventojų reakcija į užduodamus klausimus buvo labai įvairi. Kai kurie nenorėjo bendrauti – skubėdavo pareikšti, kad nieko bendra su tuo neturi. Moterys, pasak K. Mišinienės, atsakinėjo noriau nei vyrai – pastarieji buvo labiau sutrikę. Vis dėlto, jos teigimu, susidarė bendras įspūdis, kad žmonės nori apie tai kalbėti, tai aštri tema, nes dauguma apklaustųjų neapsiribodavo vien sausu atsakymu į klausimą, bet ir išsakydavo savo nuomonę, kaip prostitucijos problemą reikėtų spręsti.
 
Industrija klesti
Tikslių skaičių, kiek šalyje yra prostitučių, K. Mišinienės nuomone, niekas tikriausiai ir neturi – esą vargu ar tokią statistiką apskritai įmanoma surinkti. Tačiau sprendžiant iš bendros situacijos, sekso industrija šalyje klesti. Ir tai, projekto koordinatorės manymu, akivaizdu – skelbimų apie teikiamas atitinkamas paslaugas pilna visur. „Metų metais tai vyksta ir nemažėja“, – konstatuoja K. Mišinienė.

Iš kitos pusės – ir valstybė duoda prostitucijai atkirtį: prieš ketverius metus buvo priimta nuostata bausti ne tik seniausios profesijos atstoves, bet ir jų klientus. Pasak projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorės, tai buvo neįtikėtinas žingsnis į priekį, bet nesukurtas tinkamas mechanizmas, kaip tai vykdyti, nes disproporcija tarp nubaustų klientų ir prostitučių vis dar labai didelė.



Daiva Savickienė

Publikuota 2010 m. liepos 10 d.

Apie prievartaujamą seserį policijai pranešusi moteris tikėjosi, kad pareigūnai nedelsdami šturmuos jos įkalinimo vietą ir išvaduos merginą. Tačiau ji sulaukė vien paaiškinimo, kad tai daroma tik filmuose. 

“Sese, padėk. Mane prievarta nugirdė, užrakino, visokiais būdais prievartauja. Mes čia keturios, daugiau negaliu kalbėti, gelbėk”, – šiuos siaubą keliančius maldaujamu balsu ištartus sesers Eglės (vardas pakeistas) žodžius užvakar pavakarę išgirdo Pasvalio rajone gyvenanti Ornela Langienė.

26-erių mergina, susiradusi legalų darbą Palangoje, lygiai prieš savaitę išvyko iš sesers namų. Tačiau siaubą Ornelai sukėlęs skambutis atskriejo iš Klaipėdos.

Kraupios žinios išgąsdinta moteris nedelsdama kreipėsi į Pasvalio rajono policiją. “Tikėjausi, kad pareigūnai, išgirdę apie Eglę ištikusią nelaimę, nedelsdami susisieks su Klaipėdos policininkais, o šie, pagal telefono numerį nustatę jos buvimo vietą, iškart puls vaduoti merginų. Tačiau policininkė, lygiai dvi valandas mane klausinėjusi ir rašiusi protokolą, pranešė, kad dėl Eglės dingimo bus pradėtas ikiteisminis tyrimas”, – LŽ pasakojo O.Langienė.

Laikinai Pasvalio rajono policijos viršininko pareigas einantis Darius Indrišiūnas vakar LŽ tikino, jog gavus tokius pranešimus merginos vaduojamos tik filmuose. Tuo metu Klaipėdos policijos pareigūnai iš Pasvalio kolegų vakar po pietų dar nebuvo sulaukę jokios informacijos apie galbūt pagrobtą, įkalintą ir prievartaujamą Eglę. Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas oficialiai patvirtino, kad tarp gautų 300 pranešimų nėra nė vieno apie pajūryje į nelaimę patekusią Pasvalio gyventoją.

Pranešė esanti įkalinta 
Kaip LŽ pasakojo O.Langienė, seserį savo namuose ji priglaudė mirus jųdviejų mamai. Eglei tuomet buvo aštuoniolika metų. Mergina mokėsi, dirbo keliose Panevėžio gamybos įmonėse, turėjo mylimąjį. Beje, policininką.

Tačiau įmonėms ėmus atleidinėti darbininkus, mergina liko be darbo ir įsiregistravo darbo biržoje, o santykiai su vaikinu nutrūko. Be darbo ir be gyvenimo draugo likusi Eglė, anot pašto viršininke dirbančios Ornelos, jai talkino nemažame ūkyje. Nenorėdama gyventi vien iš sesers pajamų, mergina susirado legalų padavėjos darbą Palangoje. “Birželio 30-ąją nuvykusi į pajūrį iš pradžių man skambindavo ir pasakodavo apie tai, kaip įsikūrė, apie darbą. Džiaugėsi, kad sekasi gerai. Paskui kelias dienas nebepaskambino, o dirbdama padavėja esą ne visada galinti atsiliepti į mano skambučius. Liepos 8-osios rytą Eglė pasiguodė, kad jai labai sunku, ir vakare pranešė esanti įkalinta bei prievartaujama”, – kalbėjo O.Langienė.

Anot jos, Eglė – rimta, atsakinga ir tvarkinga, niekam nekėlė rūpesčių. “Labai nustebau, kai pastarąjį kartą mums kalbantis supratau, kad ji neblaivi. Jau ketinau seserį barti, bet išgirdau, jog yra nugirdyta per prievartą”, – LŽ tikino moteris. Vietos seniūnė Regina Rapkevičienė taip pat apibūdino Eglę kaip rūpesčių nekeliančią, tvarkingą merginą.

Policija “atlieka procedūras” 
Į LŽ klausimą, kaip ieškoma Eglės, rajono policijos vadovas D.Indrišiūnas atsakė, kad esą gavus pareiškimą atliekamos visos reikalingos procedūros. Paklaustas, ar apie merginą pranešta Klaipėdos pareigūnams, viršininkas atsakė klausimu: “Iš kur žinote, jog ji Klaipėdoje?”, ir mįslingai šypsojosi.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, turinti patirties vaduojant į užsienio kraštus parduotas merginas, teigė niekuomet nesusidūrusi, kad Lietuvos policininkai nedelsdami skubėtų vaduoti viešnamiuose įkalintų merginų. “Tokiais atvejais joms gali padėti tik patys artimieji. Jei būčiau Eglės mama arba sesuo, jau seniai būčiau nuvykusi į Klaipėdą ir sukėlusi ant kojų uostamiesčio policiją. Ieškočiau jos ir pati”, – patarė A.Sipavičienė

Lietuvos “Caritas” atstovė Kristina Mišinienė, dirbanti su prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis, LŽ taip pat tikino, kad daugybę kartų įsitikino, jog mūsų krašto policija nenoriai imasi ieškoti merginų. Jos nuomone, pareigūnų požiūris į prostitutėmis bandomas paversti merginas yra gana ciniškas. “Padėti prievartą išgyvenančioms merginoms gali nebent jų artimieji”, – tikino K.Mišinienė.

Kai rašinys jau buvo parengtas, LŽ pasiekė žinia, kad Eglę išlaisvino buvęs jos draugas policininkas.



Daiva Baronienė

Lietuvos apeliacinis teismas ženkliai sugriežtino baudžiamąją atsakomybę klaipėdiečiui, kuris naivią ir pažeidžiamą merginą išnaudojo prostitucijai, tačiau buvo paliktas laisvėje.

Uostamiesčio gyventojas 34 metų Tomas Priluckis buvo sugalvojęs planą, kad gyventų tarsi inkstas taukuose.Iš vaikų namų pabėgusią 16-metę Liną (vardas pakeistas – aut. past.) jis įkalbėjo, kad už seksą iš vyrų imtų ne po 40, bet po 200, 300 ar net 500 litų, o pinigus atiduotų jam.Pažeidžiama ir patikli mergina sutiko su visomis sąvadautojo sąlygomis, nors per parą jai tekdavo aptarnauti nuo vieno iki 12 klientų, o T.Priluckis palikdavo jai pinigų tik maistui.Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžiu už pelnimąsi iš kito asmens prostitucijos T.Priluckis buvo nubaustas skandalingai švelniai – net neprarado laisvės. Todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas atsiuntė į sostinę apeliacinį skundą.

Teisėjas nutarė tik pabarti

Prokuratūros netenkino subendrinta 2 metų laisvės apribojimo (ne atėmimo – aut. past.) bausmė, tik uždraudžiant T.Priluckiui lankytis Klaipėdos mieste ir rajone veikiančiose viešojo maitinimo ir pramogų vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, ir įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei per paskirtos bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigoseĮ paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, ir T.Priluckiui po teismo nustatyta galutinė vos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su subendrintoje bausmėje nurodytu draudimu bei 2 įpareigojimais.Už teikiamas seksualines paslaugas sąvadautojas liepė Linai imti iš klientų po 200–250 litų už valandą, o uždirbtus pinigus atiduoti jam kaip atlygį už gyvenamosios vietos suteikimą ir klientų suradimą.Tiesa, iš nuteistojo T.Priluckio išnaudotai merginai, kuri byloje pripažinta nukentėjusiaja, priteistas 7000 litų neturtinės žalos atlyginimas. Nuteistajam taip pat liepta Lietuvos Caritas sumokėti 2500 litų projektui „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ už advokato paslaugas.Prokuroras R.Ušinskas reikalavo skirti sąvadautojui bent 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniečiai teisėjai į šį skundą atsižvelgė iš dalies – T.Priluckiui skyrė 2 metų ir 6 mėnesių nelaisvę.

Policininkas apsimetė klientu

Ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametę Liną T.Priluckis išnaudojo nuo 2008 m. rugsėjo 27 d. iki spalio 14 d., kai buvo sučiuptas po specialios pareigūnų operacijos.Minėtą rugsėjo dieną įkalbėjo nepilnametę įsitraukti į prostituciją, o šiai sutikus nusikalstamam sumanymui įgyvendinti išnuomojo butą Klaipėdoje, Lūžų gatvėje.Už teikiamas seksualines paslaugas sąvadautojas liepė Linai imti iš klientų po 200–250 litų už valandą, o uždirbtus pinigus atiduoti jam kaip atlygį už gyvenamosios vietos suteikimą ir klientų suradimą. Nukentėjusiajai sutikus būti kontroliuojamai, T.Priluckis asmeniškai ir telefonu nurodinėjo merginai teikti seksualines paslaugas jo surastiems klientams.Tai tęsėsi iki vienos 2008-ųjų spalio popietės, kai klientu apsimetęs policininkas internetinėje svetainėje www.pazintysxxx.com nurodytu adresu susisiekė su T. Priluckiu dėl seksualinių paslaugų teikimo, šis informavo, kad viena valanda paslaugų kainuoja 250 litų. Po to T.Priluckis perdavė Linai apsimetėlio telefono numerį ir nurodė su juo susisiekti.Per porą valandų policininkas atvyko pas „plaštakę“ jos nurodytu adresu, su ja žodžiu pabendravęs, įsitikino, kad pastaroji iš tikrųjų teikia seksualines paslaugas, todėl jai padavė 200 litų už tariamą būsimų paslaugų suteikimą. Tos pačios dienos vakare, apie 21 val., T.Priluckis atvyko pas Liną ir paėmė iš policininko gautus 150 litų.Prokuratūra teikė skundą, nes, prokurorų nuomone, tokios švelnios bausmės paskyrimas leido nuteistajam T.Priluckiui jaustis nebaudžiamam.Šiais veiksmais T.Priluckis į prostituciją įtraukė nepilnametį asmenį, iš to pelnėsi, organizuodamas nepilnamečio asmens prostituciją, jai vadovaudamas ir sąvadaudamas, apibendrinama bylos medžiagoje.

Nuoširdžios atgailos neįžvelgė

Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovas apeliaciniame skunde prašė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti T.Priluckio atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.Prokuroras nurodė, kad nuteistasis prisipažino tik tada, kai visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pasitvirtino. Prokuratūros nuomone, toks formalus prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas bei gailėjimasis nusikaltus yra T.Priluckio bei jo gynėjo pasirinktas būdas išvengti nuteistajam teisingos bausmės paskyrimo.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininko Aloyzo Kruopio ir teisėjų Violetos Ražinskaitės bei Lino Šiukštos, šiam argumentui pritarė.Kolegijos nuomone, iš tiesų nėra pagrindo teigti, kad T.Priluckis nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltininkas, susipažinęs su mergina, žinodamas, kad ji yra nepilnametė ir pabėgusi iš vaikų namų, apie tai niekam nepranešė, o, pasinaudodamas nepilnametės merginos patiklumu bei jos socialine padėtimi, įtraukė ją į prostituciją, iš to pelnėsi, organizuodamas jos prostituciją, jai vadovaudamas ir sąvadaudamas. Pirmosios instancijos teisme T.Priluckis sakė, jog labai gailisi, stengsis tokios klaidos nepakartoti, tačiau toks gailėjimasis, vertinant jį aukščiau nurodytų aplinkybių visumoje, yra deklaratyvus ir nelaikytinas nuoširdžiu, įsitikinę teisėjai.Iš bylos medžiagos matyti, kad T.Priluckis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjos, savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad pirmo susitikimo metu jis iš nukentėjusiosios sužinojo, jog jai yra 18 metų, gyvena su mama, su kuria susipyko, todėl pabėgo iš namų. Linai esą paprašius, jis išnuomojo butą, kuriame pastaroji vertėsi prostitucija. Nuteistasis parodė, kad klientų nukentėjusioji ieškojosi pati ir neigė organizavęs, vadovavęs jos prostitucijai ar gavęs iš to kokių nors pajamų.Tuo tarpu uostamiesčio teisme sąvadautojas aiškino, jog iš klientų gautus pinigus nukentėjusioji prašė jo tik pasaugoti. Jokios materialinės naudos iš to T.Priluckis esą neturėjo, dalį pinigų pasiėmė tik tam, kad sumokėtų už buto nuomą. Lina esą pati jam skambindavo ir klausdavo apie klientus, guosdavosi, kad trūksta pinigų.T.Priluckis teisme aiškindavo, kad nesuprato, jog tokiais savo veiksmais daro nusikaltimą.

Bausmės vidurkis – 5 metai už grotų

Prokuroro skunde taip pat buvo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai skyrė sąvadautojui tik laisvės apribojimą, nes T.Priluckis du sunkius, tyčinius nusikaltimus padarė suvokdamas savo veiksmų esmę, siekdamas materialinės naudos, o ne įtakojamas kokių nors pateisinamų aplinkybių. Prokuroro nuomone, tokios švelnios bausmės paskyrimas leidžia nuteistajam jaustis nebaudžiamam, manyti, kad net ir padarius kelis sunkius nusikaltimus ir formaliai prisipažinus, galima išvengti teisingos bausmės.Savo ruožtu kolegija patvirtino, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijos ribose, o švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę skirti galima tik tam tikrais atvejais, kurie T.Priluckiui negalioja.Nusikaltimo padarymo metu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 307 straipsnio 3 dalis numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Šios bausmės vidurkis yra 5 metai laisvės atėmimo, priminė Apeliacinis teismas.Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad T.Priluckis yra iš dalies darbingas, tačiau niekur nedirba, ankščiau neteistas, jam konstatuotas psichikos sutrikimas, tačiau pagal savo psichikos sveikatos būklę jis gali atlikti bausmę.Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusioji nesipriešino T.Priluckio sumanymui jai verstis prostitucija, prieš ją nuteistasis nevartojo nei fizinio, nei psichologinio smurto. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad nuteistajam turėtų būti paskirta savo dydžiu artima Baudžiamajame kodekse numatytam minimaliam bausmės dydžiui bausmė.

Prostitutės nepaklusnumas siutino

Uostamiesčio prokuratūra atkreipė dėmesį, kad nepagrįsta ir kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis ir nukentėjusioji esą buvo susiję artimais ryšiais. Mat iki byloje nagrinėjamo įvykio Lina nebuvo pažįstama su T.Priluckiu.Nuteistasis atkreipė dėmesį, kad laisvės atėmimo vietoje dirbantys pareigūnai nėra tinkamai paruošti prižiūrėti asmenis, turinčius psichinių problemųByloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pastarasis įsakmiai nurodydavo, kada ir kiek klientų per dieną nukentėjusioji turi aptarnauti, pykdavo, jei ji nevykdydavo jo nurodymų. Apelianto nuomone, šios aplinkybės rodo, kad jokio artimo ryšio tarp T.Priluckio ir prostitutės nebuvo, jie bendravo tik kaip kaltininkas ir auka.

Suteneris: „Ji pati sutiko…“

Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistasis T.Priluckis nurodė, kad nesutinka su prokuroro išdėstytais argumentais. Jis tikino, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, tyrėjams sakė tiesą, nebandė išvengti atsakomybės. Jo nuoširdų gailėjimąsi patvirtina ir tai, kad nukentėjusiajai atlygino dalį – 3000 litų, priteistos neturtinės žalos atlyginimo.Nuteistasis taip pat pažymi, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė dėl pablogėjusios psichinės sveikatos būklės ir dėl to atsiradusio didelio pinigų poreikio. Todėl T.Priluckis nesutiko su specialisto išvada, kad tarp padarytų nusikaltimų ir jo sveikatos būklės nėra priežastinio ryšio.Nuteistasis atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji pati sutiko su jo pasiūlymu teikti seksualines paslaugas, jis prieš ją nevartojo nei psichologinio, nei fizinio smurto.Atsikirtime į apeliacinį skundą taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė itin švelnią bausmę, nes byloje esantys duomenys apie minėtą T.Priluckio sveikatos būklę, teigiamą charakteristiką bei nukentėjusiosios gyvenimo būdą yra tos aplinkybės, kurioms esant teismas gali nebūti griežtas.Nuteistasis atkreipė dėmesį, kad laisvės atėmimo vietoje dirbantys pareigūnai nėra tinkamai paruošti prižiūrėti asmenis, turinčius psichinių problemų, nes jo vaistai, būnant sulaikytam, dažnai būdavo atvežami pavėluotai arba visai neatvežami.Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo iškart, todėl gali būti vykdomas – T.Priluckiui tenka keliauti į pataisos namus. Nuosprendį nuteistasis su savuoju advokatu dar galės skųsti Aukščiausiajam Teismui.

www.15min.lt informacija

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Kaunas

2010 birželio 1 d.

Žmonės parduodami priverstiniams darbams

Š. m. birželio 3 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos salėje (J. Jasinskio g. 9, Vilniuje) vyks Lietuvos Caritas inicijuota apskritojo stalo diskusija tema „Prekyba žmonėmis priverstinio darbo tikslais“. Diskusijoje dalyvaus ekspertai iš teisėsaugos institucijų, Tarptautinės migracijos organizacijos, Profesinių sąjungų konfederacijos bei nevyriausybinio sektoriaus. 

Diskusijoje bus aptarta prekybos žmonėmis priverstinio darbo tikslais situacija Lietuvoje, susipažinta su vykdytais ikiteisminiais tyrimais bei prekiautojams žmonėmis numatytomis bausmėmis. Tarptautinės migracijos organizacija parengė rekomendacijas, skirtas migrantų išnaudojimo darbo tikslais pirminei prevencijai vykdyti. Rekomendacijas, kurios turėtų apsaugoti asmenis nuo prievartinio darbo, apskritojo stalo diskusijos metu pristatys TMO projektų koordinatorius Mantas Jeršovas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija jau kuris laikas aktyviai veikia prekybos žmonėmis srityje. Darbo patirtimi ir pasiektais rezultatais pasidalinti žada konfederacijos teisininkė Jolanta Cinaitienė. Diskusijos organizatorių teigimu, žmonių išnaudojimas priverstiniam darbui yra kur kas labiau užmaskuotas ir struktūriškai sudėtingesnis nei atvejai, kuomet moterys ar merginos parduodamos prostitucijos tikslais, todėl tikslios statistikos apie šį reiškinį nėra. „Krizės metu žmonės patiki įvairiausiais darbo pasiūlymais užsienyje, todėl turime aiškiai įvardinti riziką, su kuria susiduria šiandien darbo ieškantis asmuo, ir numatyti veiksmingas prevencines priemones“, – būtinybę diskutuoti apie prekybą žmonėmis kalbėjo Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ atstovė Jolita Juškevičienė. 

Lietuvos Caritas informacija 

Daugiau informacijos

Jolita JuškevičienėTel. 8-67217335El. paštas caritas@anti-trafficking.lt