kopzi

Category: Naujienos

  • Vėl seksualinė prievarta nakvynės namuose

    Vėl neįgalios, garbaus amžiaus moters seksualinis išprievartavimas.

    Teismas įvykį gana smulkiai išnagrinėjo, recidyvistas, kurio pirmasis teistumas buvo dar prieš 40 metų, o paskutinis – neišnykęs, beje, dėl nepilnamečio asmens tvirkinimo, nuteistas 2 metams 4 mėnesiams.
    Bausmė sutrumpinta, nes teisiamasis prisipažino ir gailėjosi – “nesuprantu aš kartais savęs, mano sąmonė buvo tuo metu aptemusi”, taip skambėjo tas gailėjimasis.
    Net nežiūrint šio akivaizdaus absurdo, mums kažko dar pritrūko teismo ištarmėje.
    Užpuolimas įvyko miesto nakvynės namuose, tapusiuose paskutiniu ligotos, vienišos moters prieglobsčiu nuo smurto artimoje aplinkoje.
    Ar tai, kad tokiose įstaigose kaip silkės sugrūdami žmonės, šiaip neturintys, negalintys susitikti, yra kokia tai pretenzija į integraciją?
    Paklausius darbuotojų liudijimų, atrodo, kad jie kalba apie sausrą, lietų ar krušą – nemalonios gamtos išdaigos, bet neišvengiamos, nieko čia nepadarysi. Toks gyvenimas, toks mūsų darbas.
    Bet ar tikrai? O gal tiesiog tinginiai valdininkai naudojasi tuo, kad aukos yra bebalsės, jų niekas negina, tai ir neieško saugesnių sprendimų?
    Sunku įsivaizduoti kitą valstybės įstaigą, kur taip apatiškai būtų žiūrima į nuolat viduje pasikartojantį smurtą.

  • Homoseksualių asmenų patiriama seksualinė prievarta

    Šią temą mes norėjome paliesti jau labai seniai, vos tik susidūrėme su pirmosiomis istorijomis.

    Galvojame, tokių atvejų tikrai yra, tačiau pačių kreipimųsi nėra daug, pradėtų ikiteisminių tyrimų dar mažiau, laimėtų prieš prievartautojus bylų iš viso mikroskopiniai skaičiai.
    Homoseksualių asmenų patiriama seksualinė prievarta yra vis dar “užribio” tema, ji nėra pakankamai rimtai traktuojama.
    Iš tų atvejų, su kuriais teko dirbti, darytume išvadą, jog neretai užtenka tik fakto, jog prievartos auka yra homoseksuali – labai greitai įsijungia aukos kaltinimo mechanizmas, samprotavimai “tokiems kaip tu juk patinka, kai jus …”, “kas ten supaisys, kaip buvo iš tikrųjų, susitiko du vienodi” ir pan.
    Neįtikėtina, kiek homoseksualios aukos turi išklausyti nuomonių, juokelių, matyti kreivų šypsenėlių būtent dėl savo orientacijos – panašu, jog heteroseksuali visuomenės dalis to net neįsivaizduoja, nesupranta, o gal net tylomis palaiko?
    Visa tai užriša aukų burnas, jos jaučiasi nesvarbios, izoliuotos, vengia prašyti pagalbos, neretai ir pačios pradeda kaltinti save.
    Taigi, šiame lauke turime tikrai rimtą situaciją, kol kas neheteroseksualios aukos yra tarsi “netikros aukos”, tai rodo milžiniškas švietimo spragas tiek teisėsaugininkų, tiek socialinių, kitokią pagalbą teikiančių darbuotojų gretose.
    “Aš net nežinočiau, kaip su jais kalbėtis”, mums aiškino vieno didmiesčio socialinė darbuotoja, paklausta, ar žino apie LGBTQ bendruomenės narių pažeidžiamumą.
    Ačiū Domantei iš LRT, nesustokime ties vienu straipsniu, apšvieskime visas prievartautojų pamėgtas tamsias palėpes.

  • Nebūkime tik pasyviais žiūrovais

    Lietuvai labai pasisekė, kad Delfi portalas stojo aukų pusėn.

    Vėliau jais pasekė ir kai kurios kitos redakcijos, pavieniai pažangesni žurnalistai.
    Gaila, kad neapsieita ir be žemiausio lygio technologijų, norėdami “visapusiškai” nušviesti įvykius, situacijas, keli portalai pradėjo atskleidinėti nukentėjusiųjų asmens duomenis – bandysime čia duoti teisinį atkirtį.
    Tai, kad vienas nepilnamečių tvirkintojas ir prievartautojas šiandien nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, yra jau rimtas pareiškimas ateičiai, nors tai tik pradžia.
    Atrodo, visuomenėje knibždėte knibžda “sugar daddy”, vyrukų ir tėvukų iš bet kokio socialinio sluoksnio, nesulaikomai geidžiančių vaikų ir paauglių kūnų ir pasiruošusių dėl to mokėti bet kokius pinigus, gyventi slaptus gyvenimus, meluoti visiems ir visur.
    Kodėl gi ne, visada surasi vienišų, alkanų ar nesuprantančių tokios rizikos paauglių, o jei reikalai pakryps ne pagal planą – įstatymai bus tavo pusėje, visada bus galimybė susitarti.
    Labai kviestume daugiau specialistų, ekspertų išeiti į viešumą, kolegos psichiatrai, psichoterapeutai, sociologai, vaikų teisių gynėjai, dalinkitės savo žiniomis apie sutrikusius seksualinius potraukius, apie aukų patiriamas traumas, pagalbos galimybes, nesijauskite kaip kino teatre, čia mūsų visų bendra kova.

  • Dėkojame neabejingoms gydymo įstaigoms

    Gydymo, kaip ir teisėsaugos, įstaigos – labai svarbios, reaguojant į seksualinio smurto atvejus.

    Dažniausiai jos pirmosios apie juos sužino, jų valioje, palydėtoje profesionalaus ir geranoriško požiūrio, yra sprendimas – tai pranešti apie pagalbos poreikį nevyriausybinei organizacijai ar ne.
    Ilgos čia būtų istorijos apie tuos nepranešimus, tačiau vis daugiau gauname SOS signalų, labai tuo džiaugiamės.
    Vienoje Kauno sveikatos priežiūros įstaigų medikai ne tik susiuvo visiškai sudraskytą moterį po pirmajame pasimatyme išgyvento užpuolimo, bet ir nusprendė pranešti apie atvejį mums.
    Baisu, kokiame stovyje radome auką, kenčiančią ne tik fizinį, bet ir psichologinį skausmą, kaustomą gėdos ir kaltės.
    Dėkojame medikų ir socialinių darbuotojų komandai už poziciją netylėti!

  • Ilgas kaip gyvenimas tyrimas

    Kovos su prekyba žmonėmis lauke šis tyrimas yra vienas keisčiausių reiškinių.

    Tikrai ne dėl to, jog tyrimo objektas čia yra na, “pikantiškas”, eina kalba apie vieną pirmųjų šalyje striptizo klubų, apie jame vykusį išnaudojimą, nukentėjusiais yra pripažintas būrys moterų ir vyrų, tuomet čia dalyvavusių naktinėse striptizo programose.
    Ne, situacija kur kas bjauresnė.
    Ikiteisminis tyrimas vyksta penkti (!!!) metai, jokių ženklų apie jo pabaigą.
    Galite įsivaizduoti, ką reiškia nukentėjusiems 2012 metais 2023 metais vis dar tikėtis teisingumo?
    Savotiškai pripratome ragelyje girdėti aukų neviltį, baisų pyktį, patyčias, kad “visi jūs esate nupirkti”, “draudžiu jums, melagėms, ieškoti manęs, susikiškit tą teisingumą…”, “aš taip ir žinojau, kad ten galingi politikai įvelti, kvailys paklausiau jūsų liudyti” ir t.t. ir pan.
    Susitaikėme, kad aukos kaltina mus, o ne tyrėjas ar kažkur išgaravusį prokurorą.
    Mes nuoširdžiai nežinome, kas čia vyksta, kodėl toks vilkinimas, kaip jis lieka metų metais nepastebėtas prokuratūros vadovų.
    Korupcija? Abejingumas? Daugiau kaip ir nėra priežasčių.
    Tokių nusivylusių nukentėjusiųjų neteko, ko gero, matyti; jeigu staiga įvyktų stebuklas ir byla atsidurtų teisme, mieli teisėsaugininkai, jūs juos su grandinėmis turėsite tempti liudyti.
    Auka vis dar mažytis sraigtelis.

  • Taupymas ar apgavystė?

    Vis dažniau iškylantis klausimas, išklausius apkaltinamąjį nuosprendį vaikų prievartavimo bylose – tai kas dabar atlygins priteistą turtinę ir neturtinę žalą?

    Nusikaltėlio sąskaita tuščia, kaip gi kitaip.
    Po daugybės sunkiausių emocijų, aukai iškentus sudėtingą bylinėjimąsi, teismas siunčia tėvą pedofilą, ilgus šešerius metus prievartavusį savo vaikelį, už grotų ir priteisia iš jo 10.000 eur žalos.
    Ooo, kokia suma, džiaugiamės.
    Dar teismo salėje nusikaltėlis šaukia aukos atstovams “aš tai nieko neturiu, bet jeigu mane paleistų, aš dirbčiau ir viską išmokėčiau iki cento!!”
    Vidurinis pirštas jam.
    Bet tai ką daryti? Valstybė tokiems atvejams yra įkūrusi Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
    Nelengva iki jo prasibrauti, reikia susirinkti antstolių pažymas, bet vis tiek šaunu.
    O tada sužinai, kad valstybė nėra išlaidaujanti fėja – didžiausia leistina išmokėti suma dėl patirtos neturtinės žalos yra 4900 eurai.
    Dėkui ir už ją, bet kam čia vaidinti tuos dosnius priteisimus?

  • Smurto prieš mažamečius artimoje aplinkoje bylos

    Sudėtingos smurto prieš mažamečius artimoje aplinkoje bylos.

    Paprastai matome čia susikertančius daugybę požiūrių, interesų, pačios mes toje raizgalynėje palaikome tik auką.
    Ką tik vienas šalies apylinkės teismų paskyrė lygtinę bausmę jaunam, turinčiam protinį atsilikimą vyrui, kaltintam savo mažametės sesutės nuolatiniu mušimu ir tvirkinimu.
    Motina, ankštame butelyje viena auginusi ir rūpinusis vaikais: “bet jie abu yra mano kūnas ir kraujas, brangūs jie man yra abu”.
    Mažametė auka, dėl nuolatinių užpuolimų paniškai bijojusi likti viena su agresyviu artimuoju namuose, jai pradėjo vystytis kalbos sutrikimas, mergaitė ir namuose, ir mokykloje pasakojo, kad ją skriaudžia: “jis taip skaudžiai muša, nenoriu, kad jis su mumis gyventų”.
    Kitas suaugęs šeimos narys: “bet tai jie nuolat tarpusavyje pykosi kaip brolis ir sesuo, ten nieko daugiau nebuvo”.
    Seniūnija: “ruošiamės vaikiną iškelti į neįgaliesiems skirtą būstą, tuoj”.
    Tokie visi sau teisūs, bet jeigu pažiūrėtume iš tos mažos, puikios, kantriai viską kentusios mergaitės perspektyvos – baisu.

  • Kasdienybės anti-herojai

    Du “kasdienybės anti-herojai” – kunigas ir jaunimo lyderis.

    Abu jau teisti, regimai nevaldantys savo potraukio nepilnamečiams.
    Kas dar juos vienija, suteikia jėgų žiūrėti į mus kiaulės akimis ir kartoti “aš nekaltas, mane apšmeižė?”
    Ogi milžiniškas aplinkos palaikymas.
    Neapsigaukite, komentarai internete ar viešajame transporte visiškai neatspindi šių veikėjų patiriamos realybės.
    Vienas buvo palaikomas visos švietimo sistemos, bendražygių, kitu jautriai rūpinasi bažnyčios hierarchai.
    Šitame palaikyme tiek daug melo, kad reikia sau įsignybti, pradėjus abejoti ar tikrai gerai supranti tariamus, pavyzdžiui, kai kurių klerikalų, žodžius.
    “Mes nieko apie tai nežinojome” – žvelgia į mus iš ekrano dvasininkas, neabejotinai laikantis mus kvailais ir nevertais tiesos. Už poros valandų prokuratūra paneigia jo teiginius, priminusi, kad įtariamo kunigo namuose atliekant kratą, dalyvavo kurijos teisininkas.
    Vieniems – juos žlugdančių geismų antkakliai, kitiems – juos iš vidaus pūdančio melo aklini maišai.
    Nenorime kas rytą laukti naujo skandalo, bet kol egzistuos “mažytis melas vardan didesnio gėrio”, tol aukos apie savo kančias galės mums pranešti tik tokiu būdu.

  • “Hegelmann Group” darbuotojai teisiami dėl prekybos žmonėmis

    Šiuo metu Gargždų apylinkės teisme vyksta unikalus teismo procesas, gaila, tyliai ir nepastebimai.

    Darbo migrantas iš Vidurinės Azijos šalies išdrįso mesti pirštinę “Top Employer Lietuva” titulo savininkei – logistikos kompanijai “Hegelmann Group”.
    Vienas jos vadovų yra kaltinamas žmogaus, atvykusio dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, vietoje to nukreipimu į nuosavą žemės ūkio bendrovę “Aviena ir ėriena” ir ten vykdytu jo išnaudojimu.
    Kas mus čia dar nustebino? Nukentėjusiojo laikysena.
    Neslėpsime, matėme šioje prekybos žmonėmis formoje daug nuviliančių momentų, kai salė kvatojosi, duodant parodymus drebančiai iš siaubo ir net savo vardą pamiršusiai tajei Kaune ar vartant akis teisėjui Vilniuje, kai kenijietės siuvėjos sunkiai bandė apsakyti savo išnaudojimo kančias.
    Tačiau šis Pamyro kalnų gyventojas atnešė į nedidelę teismo salę visai kitą nuotaiką – prieš vienus aršiausių advokatų, ginančius tam tikro socialinio sluoksnio atstovus, stovėjo orus 4 vaikų tėvas ir labai aiškiai pasakojo savo istoriją.
    Buvo justi, kad jis puikiai žino savo žmogiškąją vertę, kurios jokie bandymai apjuodinti negalėjo sumenkinti.
    “Taip, esu neturtingas, taip, nežinau jūsų įstatymų, bet nesu šito žmogaus vergas!”
    Retas retas vaizdas mūsų bylose.
    Beje, ačiū Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui, tik jūsų dėka šis atvejis pasiekė teisėsaugą, džiaugiamės, kad taip atkakliai siekiate teisingumo.

  • Kodėl reikia Seksualinių nusikaltėlių registro?

    Vienu metu išgirdome dvi geras žinias: Kauno apygardos teismas atmetė nepilnametę bandžiusio nusipirkti ir išprievartauti veikėjo skundą ir Seime užregistruotas siūlymas dėl Seksualinių nusikaltėlių registro!

    Vasarą atsiliepusi į skelbimą apie sezoninį darbą žemės ūkyje, nepilnametė pateko į patyrusio iškrypėlio namus.
    Likęs vienas su paaugle, vyras tuoj nusimovė kelnes, jos akivaizdoje masturbavosi, siūlė atlygį už “rankos pridėjimą”, o netrukus ir užpuolė sutrikusią mergaitę.
    Atmesdamas skundą, teismas pabrėžė amoralų veikėjo elgesį – būdamas beveik 70 metų vyresnis už savo auką, jis žadėjo jai “giliai nekišti”, nutraukti anksčiau lytinį aktą, smulkiai pasakojo apie “turėtą 15-metę” ir ką su ja darė.
    O štai nusikaltėlio gynėja graudino teismą apie jau daug metų negalintį lytiškai santykiauti nuteistąjį (nuvalkiotas argumentas, girdime jį mūsų bylose visada), nesibodėjo moteris suabejoti (“nieko asmeniška, mano toks darbas”) ir aukos nekaltumu: mat šioji buvo pirkusi energetinį gėrimą, turėjo draugą, buvo gundančios išvaizdos (kas taip nusprendė? prievartautojas?)
    Ypač bjauru buvo girdėti advokatės samprotavimus apie “galimai pasileidusią” nukentėjusiąją, nes ši buvo kilusi iš daugiavaikės šeimos…
    Baisu, negi Teisės universitete moko tokių nesąmonių?!
    Nemanome, kad Registras bus stebuklinga panacėja, bet tikrai padės apmalšinti svajojančius “paturėti” nepilnametes.