kopzi

Category: Naujienos

  • Nestabdomas išnaudojimas

    Išklausę išnaudotų migrantų istorijas, susimąstėme – ar ta ferma yra Raseinių rajone, ar kur Amazonės džiunglėse?
    Ūkininkas pats važiuoja parsivežti vergų į Keniją
    Būriai kenijiečių šiam vergvaldžiui nudirba visus žemės ūkio darbus, daugelis jų, neatlaikę blogo elgesio, negaudami atlygio, bėga, ieško prieglobsčio kituose rajonuose ar šalyse – į jų vietą stoja naujos aukos.
    Moterys afrikietės yra apkaltinusios šį ūkininką seksualiniu priekabiavimu ar net prievarta, tačiau Raseinių pareigūnams pritrūko įrodymų.
    Žmogus persekioja pasitraukusius darbuotojus net užsienio šalyse, dauguma jo aukų mirtinai jo bijo, įsivaizduoja jį turint vos ne antgamtinių galių.
    Kas tai per galios, pajutome ir mes, liudiję Darbo ginčų komisijoje apie vieno iš mūsų klientų kančias tame ūkelyje.
    Ar jos antgamtinės – tai nelabai, bet ūkininką atstovavo buvęs pareigūnas, už kyšininkavimą iš advokato padėjėjų išmestas veikėjas, vėl pasijutęs lyg tardytojo kėdėje bei dar viena teisininkė, o taip pat ir visa komisija.
    Rimtai, su tokia komanda plius su žmona, Raseinių savivaldybėje užimančia aukštas pareigas, gali švaistytis, kur nori ir kaip nori.
    Tarnybos, kviečiame, prabuskite, bent jūs neišsigąskite.

  • Prie to priprasti neįmanoma

    Rankose laikome jau antros instancijos apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau puikiai pamename, jog prieš dvejus metus ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė buvo jį nutraukusi!
    Esame socialinių darbuotojų ir psichologų komanda, bet žinote, apima tikrai siurrealus jausmas, kai matai vienus teisininkus tvirtinant, jog negalima pasitikėti auka, besipainiojančia, kuris iš prievartautojų buvo šeštas ar septintas eilėje, gulėjo ji tada ant nugaros ar ant šono – ir kitus, aiškinančius jau, jog būtent seksualinės prievartos aukos dėl patirto streso gali būti netikslios savo parodymuose ir tai yra ne esmė.
    Žinoma, visų šių įvykių siaubas yra tai, jog prievartautojams seserį pasiūlo brolis ir pats šiame siaube aktyviai dalyvauja.
    Reikia pasakyti, jog kokios čia bausmės bebūtų paskelbtos, jos niekada nekompensuos tos gėlos, skausmo, kuriuos patyrė nukentėjusioji.
    Tačiau liko šioje istorijoje nemažai veikėjų, kurie matė daugiavaikės šeimos dramą, matė vaikų vienatvę, apleistumą, ir darė ką?
    Vis dar baisi negalia yra apėmusi dalį mūsų socialinių darbuotojų, kurie sugeba pasižiūrėti, ar yra dešros šaldytuve, bet nežino, kaip stabdyti suaugusiųjų degradavimą.
    Na, “pasimušė” jie ten tarpusavyje, na, vaikų akivaizdoje žiūri pornografiją, bet juk niekas nemirė dėl to?
    Grįžtant prie teisėsaugininkų veiksmų, ypatingai norime padėkoti bylos tyrėjai Aleksandrai Čechovai.
    Tai toks retas derinys, kurį ši talentinga pareigūnė demonstravo tyrime – gilus savo darbo išmanymas, aštri intuicija ir nuoširdi empatija.
    Puikiai žinome, jog tirti seksualinės prievartos prieš vaikus ar asmenis su negalia aktus yra sekinantis, didžiausius profesionalus “sudeginantis” darbas.
    Ištyrei vieną nusikaltimą, ant stalo jau kitos bylos, jose vaitoja jau naujos aukos.
    Prie to priprasti neįmanoma.
    Dėkojame Aleksandrai ir jos kolegoms, padėjus pasiekti atstumtai, išniekintai merginai teisingumą šioje nelengvoje byloje.

  • Šunsnukiai su mantijomis

    Visos šios istorijos jau tampa istorija, bet kodėl taip skauda?
    Iki susitikimo su šiuo Migracijos departamento pasamdytu advokatu ir jo padėjėjais (kai kurie iš jų smarkiai pranoko savo vadą, blogąja prasme) daug metų baudžiamosiose bylose matėme tikrai įvairiai besielgiančių teisininkų, buvo nepalaužiamos garbės vyrų ir moterų, buvo tikrų šunsnukių.
    Bet šitaip, tokiais mastais, laikyti savo klientus kvailių vietoje, meluoti jiems ir valstybei, kad kažką darai, o realiai tiesiog neatstovauti jų, neteikti jų dokumentų teismams…
    Atvažiuodavome į pabėgėlių centrus, stovyklas ir iš karto šimtai žmonių tiesiog rėkdavo į veidą “kas mano advokatas, kaip man jį pasiekti, koks mano statusas, kodėl 8 mėnesius man niekas neatsako į jokį klausimą” ir t.t.
    O kai matydavai nepajudinamą Migracijos departamento vadovų šio advokato palaikymą “mes jo darbu patenkinti” – sutartį jie nutraukė daug vėliau, kai jau viskas buvo sunaikinta, pabėgėliai ir jų artimieji “apšvarinti” – labai karčios išvados piršosi.
    “Mano brangiausias pone, maldauju atleisti, kad trukdau”, taip kreipdavosi šiame straipsnyje aprašyta jauna moteris iš Kongo DR į savo advokatą karštligiškose mesendžerio žinutėse.
    O ponas nepasivargino pateikti teismui unikalius moters turimus dokumentus – detalų gydytojų išrašą apie jos patirtus seksualinės prievartos epizodus. Prieglobstis nesuteiktas.
    Nesame naivios – plūstelėjęs pabėgėlių srautas į mūsų šalį buvo geras pjūties metas tiek sukčiams, tiek sąžiningiems teisininkams, visi savo aruodus prisipylė su kaupu.
    “O, jeigu jūs žinotumėte, kokią kančią išgyvenu palikusi savo namus ir atsidūrusi šioje nepažįstamoje, nelaukusioje manęs šalyje… Kodėl aš iš viso gimiau, kodėl gyvenu, aš taip pavargau, ką man toliau daryti…”

  • Kaip gali žmogus, iš esmės negerbiantis vaiko, tapti globėju?

    Taip vadinama globėjų, daug metų dirbusių Panevėžio rajone, byla keliauja į sekančią teismo instanciją.
    Šiuo metu apkaltinamieji nuosprendžiai yra paskelbti 3 asmenims, visi jie nepripažįsta savo kaltės, savo skunduose per advokatus teigia esantys nekalti, patys tapę “taip globotų” mergaičių aukomis.
    Priminsime, jog centrinė dar galutinai neįrodyto nusikaltimo figūra yra globėjas, I instancijoje nuteistas dėl mažamečio ir nepilnamečio asmens žaginimo, nepilnamečio seksualinio prievartavimo.
    Skundai kaip skundai, daug metų matome tą pačią “nesuprastų, neišgirstų ir dėl to neteisingai nuteistų” logiką, gal tik moteris, globėja, atviriau pratrūksta ir be stabdžių išsako nuomonę apie ją ištikusią “baisią neteisybę”.
    “Buvau nuteista dėl baudžiamosios teisės politikoje susiklosčiusios situacijos, kai kiekvienos nukentėjusios, juo labiau nepilnametės, parodymai vertinami kaip patikimas įrodymų šaltinis byloje”.
    Kaip žmogus, kuris nuoširdžiai, iš esmės negerbia vaiko, galėjo tapti globėja?
    Atsakymo jau nesužinosime, gaila.

  • Amžiais liksianti dėmė

    Šis atvejis yra išskirtinis pirmiausiai jau tuo, jog mums apie jį išgirdus, tiksliau, perskaičius apie jį spaudoje, aukos jau nebebuvo gyvųjų tarpe, taigi mūsų pagalbos čia niekam nereikėjo.
    Ilgus metus truko šios nelaimingos šeimos drama, tačiau neatsirado nei vieno specialisto Šilutės mieste – pareigūno, socialinio darbuotojo, vaikų teisių gynėjo – kuris būtų surinkęs mūsų numerį ir pakvietęs prisidėti prie pagalbos organizavimo ar teikimo.
    Kas iš to, kad šiandien bejėgiškai plasnojama rankomis – “nieko negalėjome padaryti, ji mūsų neklausė” – tačiau esame tikros, jog matydami nedideliame miestelyje, kas darosi su kai kuriais šios šeimos nariais, specialistai suprato, jog gyvena šalia “tiksinčios bombos”.
    Kelia neapsakomą nuostabą, kaip aplinkiniai galėjo nors akimirką pagalvoti, jog nužudytai aukai patiriama seksualinė prievarta buvo “laimingi santykiai”.
    Kas Šilutėje dėjo pastangas, kad užsimezgusi “meilė” tarp brolio ir sesers būtų ne tik apkalbų objektu, bet ir skubiai spręstina problema?
    Tikriausiai šiame mieste teisėsaugai ir socialinėms tarnyboms bendradarbiauti yra neįprasta, nepriimtina, tad jokių bendrų veiksmų ir nebuvo.
    Mūsų šalyje taip pat nėra jokių tyrimų, analizės dėl seksualinės prievartos artimoje aplinkoje.
    Rimtai, o kodėl? Seksualinės prievartos prieš artimiausius šeimos narius nusikaltimai turi savo nuolatinį procentą, ir jis tikrai ne toks mažas!
    Neretai informaciją valdančių įstaigų analizė čia apsiriboja keliais bereikšmiais sakinukais, jog prievartautojai dažniausiai būna “apsvaigę”, “bedarbiai”, iš “socialinės rizikos šeimų”.
    O jeigu jie neapsvaigę, o sąmoningai, metų metais prievartauja savo vaiką, seserį, brolį, anūką?
    Galvojame, jog Seksualinių nusikaltėlių registras galėjo išgelbėti šios merginos gyvybę.

  • Apie ataskaitas ir šalies tarptautinį vertinimą

    Kažkur toli, už jūrų marių, nuskambėjo žinutė, jog šiais metais, remiantis JAV Valstybės departamento kasmetine ataskaita, P. Korėja iš 1 Grupės, atitinkančios prekybos žmonėmis panaikinimo standartus, smuko į 2-ąją.
    “Nematyti jokių šalies pastangų identifikuojant migrantes prekybos žmonėmis aukas, ypač dėl darbinio išnaudojimo. Tarnybos vis dar maišo prekybą žmonėmis su kitais nusikaltimais, teismai skiria tokias bausmes kaip metai įkalinimo, bauda ar probacija”.
    Korėjiečiai labai susirūpino, steigiamas naujas valstybinis centras, didinama pagalba aukoms.
    Kokia situacija dėl mūsų šalies vertinimo?
    LT stabiliai daugybę metų laikosi 1 Grupėje, šalia tų pačių JAV, Prancūzijos, JK.
    Ojei, tai kas gi toje ataskaitoje yra tokio nuostabaus apie mus rašoma?
    Tokio prieštaringų minčių kratinio dar reiktų paieškoti – viename sakinyje rašoma, jog teisėsauga nemoka, nemato, netiria, kitame jau apie prieglaudas (!) nuo smurto nukentėjusiems ar kiek bendrai per metus šalies teismai išmokėjo (!) kompensacijų.
    Mums ypatingai skaudūs pasirodė šiedu teiginiai, nes būtent dėl neįmanomo nukentėjusių vyrų apgyvendinimo ar migrančių prekybos žmonėmis aukų mes 2022 m. daugiausiai turėjome kančių:
    “Prekybos žmonėmis aukos iš užsienio galėjo būti nukreipiamos į pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.”
    “Penki krizių centrai teikė specializuotą pagalbą nukentėjusiems vyrams, įskaitant apgyvendinimą.”
    Verdiktas – atitinkame reikalavimus.
    Klausykit, o gal viskas čia daug paprasčiau, Lietuva ne P. Korėja – jau daug metų informaciją ataskaitai renka vienas ir tas pats asmuo ambasadoje Vilniuje.
    Tereikia surasti kelią į šios darbuotojos širdį, vienos vienintelės darbuotojos!
    Sprendžiant iš “laikų” ir širdelių, skriejančių į jos asmeninį profilį FB iš Generalinės prokuratūros, VRM atsakingų darbuotojų, tas jiems ir pavyko.

  • Kaip patekti pas vaikų psichiatrą provincijoje?

    Ar kas nors žino, kokias kančias tenka patirti, norint provincijoje patekti pas vaikų psichiatrą?
    Bet ir ten patekus, atsipalaiduoti nevertėtų.
    Šiandien ant mūsų rankų ypatingai sunkus atvejis, mergaitę beveik visą vaikystę prievartavo jos tėvas.
    Pirmas pagalbos lygis praeitas, paauglę pavyko kelioms dienoms išsiųsti į šauniąją “Užuovėją”, kur dirba geriausi šalies vaikų psichologai, traumų specialistai.
    Sakome pavyko, nes aukos mama dar blaškosi, nėra galutinai apsisprendusi, kurią pusę palaiko, atkakliai neigia jei ne pačią prievartą, tai jos pražūtingas pasekmes.
    Mergaitė grįžo su labai aiškiu nurodymu lankytis pas vaikų psichiatrą gyvenamojoje vietoje ir skubiai tęsti gydymą stacionare.
    Miestelyje pora klinikų, nespėjame apsižiūrėti, motina jau apsilankiusi vienoje su dukrele, grįžus praneša, jog viskas gerai, mergaitė sveika, nereikia nei vaistų, nei kokio ten stacionaro. Konsultacija trukusi keletą minučių, buvo visai smagu.
    Kaip?! – sustūgstame. Paskaitykite “Užuovėjos” išrašą, vaikui diagnozuotas potrauminis sutrikimas, reikia gydyti.
    Lekiame į tą kliniką aiškintis su psichiatre, aišku, niekas mūsų neįleidžia pas ją.
    Bet bent jau pripažįsta, kad neįsigilino į situaciją, gal galėtume pristatyti kokių patikslinančių raštų, nurodymų, kaip konsultuoti?
    Žinoma, kad bandysime vikriai suktis ir vėl gauti ekspertinę nuomonę apie tolimesnę pagalbą.
    Bet kodėl “Užuovėja” negali turėti savo 60 padalinių šalyje, kodėl??

  • Apie motiną sadistę

    Kelis metus gyvenome šia byla.

    Vaikai atsigavo, dėkui nuostabiems globėjams.
    Sadistė nuteista, tačiau išvengė belangės.
    Nepalaikome negražaus kalbėjimo apie mūsų teismų sistemą, bet kokias čia nesąmones matėme?!
    O jos prasidėjo mažo miestelio nusidirbusiam teisėjui stalčiuje “pramarinavus” daugiau nei metus užbaigtą ikiteisminį tyrimą. “Kas per skuba?” – atkirsdavo mums susikrimtęs dėl mūsų nekantrumo.
    Ką teisiama moteris išdarinėjo su savo vaikais, nekartosime, viskas straipsnyje.
    Nesuprantame, koks kvaitulys buvo apėmęs vietinį krizių centrą, kur vaikų kankintojai buvo klojami patalai ir nešamas karštas maistas.
    Teisme – tas pats, senelis teisėjas guodė ir palaikė teisiamąją “na kaip jūs čia mamyte taip, tikriausiai ir pati daug kentėjote? O dabar juk gailitės, ar ne, taigi gailitės, aš matau..”
    Šiandien, jau įsiteisėjus nuosprendžiui, galime drąsiai sakyti, kad jeigu šiai išradingai sadistei, persekiojusiai savo vaikus Gvantanamo prižiūrėtojos stiliumi, būtų nors kiek rūpėję teismo procesai, ji būtų juose lankiusis, nemelavusi, mažiau demonstravusi savo atsainumą ir grubumą – ji būtų buvusi iš viso nenuteista.
    Taip atkakliai jai buvo mėtomi gelbėjimosi ratai iš visų pusių.
    O vaikai vis dar laikomi sudaiktinta nuosavybe, kuriai noriu, nagus lupu, noriu, saldainį atnešu.

  • Mūsų centras mini sukaktį

    Šiemet minėjome mūsų komandos kaip Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro šešerių metų sukaktį ir dvidešimt dvejų – kaip iš viso teikiančios specializuotą pagalbą nukentėjusiems nuo visų prekybos žmonėmis formų, seksualinės prievartos, komercinio seksualinio išnaudojimo.

    Vieniems padėjome praktiškai atgauti visa, kas prarasta ir džiaugtis pilnavertišku gyvenimu, kitus tik palydėjome kažkurią jų kelionės atkarpą, tretiems buvome įkyruolės, o buvo ir momentų, kai mes vienintelės ėjome į morgą kūno atpažinimui ir stovėjome prie kapo duobės.
    Jeigu sakytume, kad pačios save sukūrėme, tuščiame lauke sumąstėme, kad nusikaltimų aukos turi gauti ne tik psichologinę ar socialinę pagalbą, bet ir palaikymą teisiniuose procesuose – būtų baisi netiesa.
    Kiekviename etape turėjome savus mokytojus, bendrakeleivius, rėmėjus.
    Pačią darbo strategiją “nusižiūrėjome” nuo stipriai veikiančių vokiečių kolegių, ją tobulinome su britėmis, o šiandien jau niekas nebeišsviestų iš pasirinkto kelio.
    Žinoma, kaip nepaminėti mūsų svarbiausių mokytojų ir kankintojų – pareigūnų, prokurorų ir teisėjų – nuožmiuose tarpusavio konfliktuose ir švelniausios draugystės pasireiškimuose ir buvo nukaldinta lojali partnerystė.
    Ačiū visiems! Pergalės tebūnie bendros, o pralaimėjimai … bet jų mes irgi nenorime…

  • Geros valios žmonės, vienykimės

    Prekyba moterimis migrantėmis, joms taip sunkiai pasiekus Italijos krantus, nemažėja.

    Atlikti tyrimai vien apie išeives iš Nigerijos rodo, jog mažiausiai 80 procentų jų Italijoje patenka į seksualinį išnaudojimą, kur praleidžia ilgus metus.
    Su kolegomis iš Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Švedijos ir Latvijos dalyvaujame tarptautiniame projekte, kuriame stengiamės suprasti globalų migrančių išnaudojimo mechanizmą Europoje, skirtingas šalių patirtis ir galimybes kovoje su tuo, ieškome aukoms palankiausių sąlygų integruotis ir kurti savo gyvenimus iš naujo.
    Šį kartą partneriai susitikome studijų vizitui Italijoje, kur milžinišką įspūdį paliko ne tik gerai veikiantis nevyriausybinis sektorius, bet ir atsidavę jo darbuotojai.
    Migracijos pasaulyje viskas persipynę, vakardienos aukos šiandien patys kitus gelbėja…
    Viename iš šelterių Rimini susipažinome su kartvele Agnesa, kurios kelionė ir bandymai pritapti svetimoje šalyje buvo labai nelengvi. Šiandien mergina dirba prekybos moterimis aukų globėja, ji rūpinasi migrantėmis iš Afrikos, Azijos šalių, ji yra tas žmogus, kuris lydi pačiu sunkiausiu gyvenimo momentu daug iškentėjusias moteris.
    Dar kartą įsitikinome, kad ne tik nusikaltėliai gali veikti be sienų, bet ir geros valios žmonės gali būti viena šeima