Tikriausiai visus mus, teikiančius pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto šeimose, kamuoja vienas ir tas pats klausimas – kaip tai galėjo nutikti?
Darbų sūkuryje šio rebuso geluonis pasimiršta, tačiau užtenka susirinkti į atvejo aptarimo sesiją ir jis vėl negailestingai gelia.
Pietvakarių Lietuvoje dirbame su daugiavaike šeima, kurios visi vaikai pripažinti nukentėjusiais nuo metų metus trukusio sadistinio, seksualizuoto tėvo elgesio.
Kai kurie šių vaikelių praktiškai visą savo kelių metų gyvenimą kentėjo nuo smūgių, spardymų, nuolatinio užpuldinėjimo, išradingo žeminimo (pavyzdžiui, galvos nardinimas klozete), užgauliojimo, tvirkinamųjų veiksmų. Vyresnieji gydosi medikamentais, negali gyventi be psichologo konsultacijų.
Šalia vaikų visada buvo jų mama, ji taip pat mušta, žeminta. Pasibaigus košmarui, džiaugiamės matydamos, kaip ši moteris atsigauna, ji keičiasi tiesiog akyse, dirba, mokosi, kuria namus.
Bet jūs pasakykite, kaip ir kodėl tiek metų buvo įmanomas toks iškrypėliškas vyro elgesys?
Tikrai suprantame, kad aukos gali būti palaužtos, kad žmonės skirtingai reaguoja į prievartą, bet neapginti už kojos per kiemą velkamo savo vaikelio, vėliau atleisti tokį elgesį … yra taip žiauru…