Kaip akivaizdžiai keičiasi nukentėjusiųjų požiūris į dalyvavimą teismo procese.
Buvome lyg ir pripratę, jog atėjus dienai praverti teismo duris, girdėsime karčius žodžius apie nenorą, baimę tą daryti, iki tol normaliai bendravę su mumis, liudytojai bėgs, slapstysis, netikėtai susirgs, susižalos, gaus darbą užsienyje ir pan.
Nelengva būdavo rasti išeitį. Teismų rūmai beveik visur nepritaikyti aukų apsaugai, visi kartu maldavomės siauruose koridoriuose, tose pačiose buitinėse patalpose. Arba kaip kiškiai tyliai tūnodavome kur nors laiptų aikštelėje, kol visa teisiamo prekeivio žmonėmis ar prievartautojo svita sueis į salę.
Niekas neperstatė teismų ir šiandien, išnaudojimo bylų pobūdis irgi nelabai pasikeitė.
Bet tikrai matome stiprų nukentėjusiųjų norą laimėti procesą, papasakoti apie patirtus išgyvenimus, sąmoningą bendravimą su savo advokatu.
Vis tik pats teisminis procesas žmonėms yra sunkiai suprantamas, ypač kankinasi jame dalyvaujantys pirmą kartą, užsieniečiai, nepilnamečiai.
Nacionalinė teismų administracija yra dar 2015 m. paruošusi puikų įrankį, toks lyg žaidimas, lyg ne, bet mes jį visada naudojame, kviečiame ir jus užmesti akį: